Tyrimo duomenimis, Lietuvoje bazinis atlygis pakito ir didžiausiai vadovų daliai – net 85 proc., tuo metu Latvijoje ir Estijoje atlyginimai ūgtelėjo atitinkamai 75 proc. ir 69 proc. aukščiausio lygmens vadovų.
Atlygio ekspertas Povilas Blusius pastebi, kad nors augimas buvo spartus, šiems metams įmonių planai ir prognozės – atsargesnės.
„Vertinant praėjusius metus, visose Baltijos šalyse pastebimos daugmaž tos pačios tendencijos. Regione atlyginimų augimas yra tikrai solidus ir viena ar kita sparta jį jautė didžioji dalis vadovų. Jų darbo užmokesčio augimo tendencija sutampa su istorine bendrosios rinkos atlygio augimo kreive, kuri 2020 m. buvo žemiausiame taške, o pernai galimai pasiekė piką“, – aiškina P.Blusius.
Ekspertas teigia, kad dažniausiai įmonių vadovų atlygių tendencijoms įtaką daro bendrovių pelnai, kurie sparčiai augo 2022 m. ir patikslina, kad einamųjų metų darbo užmokesčių augimas yra praėjusių metų finansinių rodiklių rezultatas. Todėl sudėtingesnė 2023 m. padėtis vadovų atlyginimuose pasimatys jau tik šiemet.
Atlyginimų hierarchija – nesikeičia
Paklaustas, kas nulemia vadovų atlyginimų pasiskirstymą skirtinguose ekonomikos sektoriuose, P.Blusius sako, kad atlygio dydžiui įtaką daro įvairūs veiksniai.
„Analizuojant skirtinguose sektoriuose besidarbuojančių vadovų vidutinius atlyginimus, pastebime tam tikrą hierarchiją, kuri, galima teigti, istoriškai prasideda nuo viešojo sektoriaus, tuomet transporto ir gamybos, o sąrašo viršuje dominuoja mažmenos, finansų ir technologijų sektoriai. Vis dėlto, įmonės dydis, jos apyvarta, pelningumas, infrastruktūros kiekis, vykdomi projektai ar gaminama produkcija su atlygiu koreliuoja kur kas labiau“, – aiškina ekspertas.
Jis patikslina, kad didžiausius atlygius šalyje gaunančių vadovų sąrašo viršuje rasime itin didelių, taip pat didelę apyvartą generuojančių įmonių vadovus, kurie gali būti iš įvairiausių sektorių.
„Niekas nenusprendžia, kiek įmonės vadovas turi uždirbti pagal tai, kokiame sektoriuje veikia bendrovė – tai nulemia visai kitos priežastys. Paminėta vidutinių atlygių hierarchija statistiškai susiformuoja dėl to, kad dalies sektorių įmonės yra vidutiniškai didesnės bei pelningesnės lyginant su kitomis“, – teigia P.Blusius.
Augo ir valdybų narių atlygiai
Atlyginimų tyrimo duomenimis, valdybų narių padėtis šiek tiek kitokia. Palyginti su kaimynėmis valstybėmis, mėnesinis bazinis atlyginimas Lietuvoje augo didžiausiai daliai valdybų narių – 77 proc., tačiau didžiausias vidutinis atlygio augimas užfiksuotas Latvijoje – 12,6 proc., Lietuvoje valdybų narių atlygis augo kiek mažiau – 12,5 proc., o Estijoje – 11,7 proc.
„Lietuvoje organizacijų valdybų nariai praėjusiais metais taip pat negalėjo skųstis atlygio augimu, nors jo sparta ir sulėtėjo – nuo 14 proc. 2022 m. iki 12,5 proc. pernai. Toks procentinis augimas, žinoma, vis tiek yra spartus ilgesniame istoriniame kontekste“, – pastebi „Figure Baltic Advisory“ atlygio ekspertas.
Ateities prognozės
Komentuodamas įmonių planais paremtas atlyginimų augimo prognozes, P.Blusius pastebi gerokai atsargesnę artimiausių kelerių metų atlygio valdymo politiką.
„Šiemet vadovų grandžiai Lietuvoje yra numatomas apie 7 proc. siekiantis vidutinis atlygio augimas. Tuo metu Latvijoje vidutiniškai 5,6 proc., Estijoje – mažiausiai, iki 4,7 proc.“ – sako P.Blusius.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad didžiausias prognozuojamas mėnesinis bazinio atlygio padidėjimas valdybos nariams numatomas Latvijoje – 6,2 proc., Lietuvoje – kiek mažesnis ir sieks 6 proc., o Estijoje – 4,7 proc.
Tuo metu didžiausias prognozuojamas metinis bendras organizacijos valdybos narių atlyginimų padidėjimas laukiamas Lietuvoje ir turėtų siekti 6,3 proc. Latvijoje prognozuojamas 5,6 proc. augimas, o Estijoje – 4,7 proc.
