9.33 val. straipsnis papildytas Krašto apsaugos ministerijos komentaru.
Raimundas Karoblis, tapęs krašto apsaugos ministru, pažadėjo iškart imtis veiksmų kariuomenės viešųjų pirkimų srityje. Nuo „auksinių šaukštų“ skandalo praėjo jau aštuoni mėnesiai, tačiau kariškių pirkimus tebegaubia šešėliai.
Pardavėjas, kuriam nereikia darbuotojų
Štai individuali įmonė „Datum“, kuri, „Sodros“ duomenimis, neturi nė vieno darbuotojo, Lietuvos kariuomenei aprangą tiekia už milijonus eurų. 2015 metais neskelbiamų derybų būdu įmonė laimėjo konkursą ir vien pernai aprangos patiekė už 1,5 mln. eurų. Sutartis galioja iki 2019 metų. Iš viso per dvejus metus ši bendrovė su kariuomene pasirašė 5,6 mln. eurų vertės sutarčių.
Kiti tiekėjai – UAB „Čitas“ ir UAB „Teksnija“, kurių pagrindinis akcininkas yra tas pats asmuo – Voldemaras Marčiauskas. Tiesa, jose dirba po 5 darbuotojus. Šių bendrovių sėkmė Lietuvos kariuomenės pirkimuose taip pat stulbina – nuo 2015 m. su jomis sudaryta sutarčių už 8 mln. eurų, skaičiuoja Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Tai dar ne visi užsakymai šioms bendrovėms – dalį kariuomenės konkursų aprangai – už 4,3 mln. eurų – yra laimėjęs valstybei priklausantis Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC). Taip FTMC tapo tarpininku tarpininkams – perka tuos pačius audinius ir siuvimo paslaugas iš „Čito“ ir „Teksnijos“, o galutinę produkciją perparduoda kariuomenei.
Reikia daug dirbti, jei nori ko nors pasiekti“, – tikina Voldemaras Marčiauskas, UAB „Čitas“ savininkas ir vadovas.
Anksčiau jau pagarsėjusi „auksinių šaukštų“ pardavėja „Nota Bene“ taip pat aktyvi ir aprangos konkursuose – su kariuomene nuo 2015 m. sudarė daugiausia sutarčių – 29, bendra jų vertė siekia 6 mln. eurų. Tačiau dalis sutarčių preliminarios – realūs užsakymai gali būti mažesni.
Didžiausia kariuomenės aprangos tiekėja – „Tuma“, laimėjusi kariuomenės užsakymų už 18,9 mln. eurų, tačiau didžiąją dalį šios sumos sudaro vienas laimėtas pirkimas.
Lenkiškos kelnės, kiniški audiniai
15min surinkti duomenys rodo, kad bendrovės audinius ar netgi galutines prekes įsigyja Lenkijoje, Vokietijoje arba Lietuvoje.
Lauko striukes ir kelnes „Datum“ kariškiams parūpino iš Lenkijos „Callida“ gamintojo, kuris pasiuvo iš kiniškos medžiagos. O pirštinės pasiūtos Lietuvoje iš audinius patiekusio Lenkijos gamintojo „Biruna“ medžiagos, jos kainuoja po 57 Eur už porą. Beje, tai brangiau nei bendrovės parūpintos šiltos kelnės kariškiams (45 Eur).
„Užsienyje dabar esu ir negaliu kalbėti“, – paklaustas apie pirkimus nutraukė pokalbį su 15min „Datum“ direktorius Artūras Bakus.
Kariškių kojinės – patiektos „Čito“, tačiau pagamintos „Skinijoje“. Vidutiniškai jos kariškiams kainuoja po 5,7 Eur už porą. Atskiri įkainiai netgi uždengti kaip konfidenciali informacija.
Apatinius drabužius kariškiams kartu su „Čitu“ galiausiai patiekia „Utenos trikotažas“, o štai ypač šiltus apatinius – „Trikotažo gama“.
Iš viso Lietuvos kariuomenė ir jos padaliniai per 2015–2017 m. 66 pirkimais kariškių uniformų, apatinio trikotažo, audinių, kojinių ir panašių prekių įsigijo už 31,2 mln. eurų.
Ar laimėtojai iš anksto aiškūs?
Lietuvos kariuomenei skirtas uniformas kūrė, bandė ir pardavė FTMC, o šio centro konkursuose dalyvaudavo tik vienas teikėjas, juos laimėdavo to paties savininko skirtingos įmonės, 15min pasakojo vienas kariuomenės konkursuose dalyvaujantis tiekėjas.
„FTMC bendrovės „Čitas“ užsakymu rengė medžiagų technologinius parametrus ir koregavo konstrukcijas bei paruošė prototipus. Vėliau FTMC šias medžiagas ir priedus nusipirko iš „Čitas“ ar kitos tam pačiam savininkui priklausančios bendrovės „Teksnija“, – teigė pašnekovas, kuris įsitikinęs, kad jau FTMC laimėjus kariuomenės konkursą, kitiems tiekėjams nebebuvo galimybių atitikti nustatytų specifikacijų.
Painios schemos
Schemas, kokiais būdais kuriama ir perkama kariuomenės apranga, atsekti sudėtinga.
Kariuomenė dažnai sudaro preliminariąsias sutartis – tuomet jau iš laimėjusių dalyvių apranga perkama atskiromis dalimis, kol sutartis galioja. Dažnai preliminarios sutartys sudaromos ir su vieninteliu laimėtoju, todėl negalima atnaujinti varžymosi ir konkurencijos dėl kainų nebelieka ne vieniems metams.
Kitais atvejais, kai laimėtojas ne vienas, preliminariosios sutartys leidžia įsigyti ir paslaugas didesnėmis kainomis.
Viešųjų pirkimų tarnyba nebuvo atlikusi Lietuvos kariuomenės aprangos pirkimų vertinimų, išskyrus vieną patalynės pirkimą, kurį leista tęsti.
O tai, kad kariuomenės aprangos pirkimuose kitiems tarpininkams tarpininkauja net ir valstybės valdomas FTMC, VPT aiškina kaip specifinės prekės gamybą.
„Galbūt FTMC pasirašęs sutartį su Lietuvos kariuomene turi pagaminti specifinę prekę, kurios gamybai reikia papildomų sudedamųjų prekių jau iš kito tiekėjo (pvz., gaminat neperšaunamas liemenes, tam tikra sudedamoji medžiaga bus perkama iš kitų tiekėjų, toliau atliekami tam tikri bandymai ir prekė pateikiama užsakovui). Galbūt FTMC dalyvavimas tokiuose pirkimuose susijęs su specifinių prekių užsakymu, kurioms reikia papildomų tyrimų“, – teigia Eimantas Žilėnas, VPT Rizikos valdymo ir statistikos skyriaus vyriausiasis specialistas.
O Lietuvos kariuomenė 15min atsiųstame komentare patikino, kad tobulinant karių aprangos ir ekipuotės elementus „konsultuojamasi su įvairiomis firmomis Lietuvoje ir užsienyje, prašoma akredituotų laboratorijų išvadų bei pasiūlymų“.
Kitose NATO šalyse – paprasčiau
15min žinomas vienos iš didžiausių kariuomenės konkursuose dalyvaujančios aprangos bendrovės atstovas, panoręs likti neįvardytas, kad nepakenktų verslui ateityje, teigia, jog atitikti perteklinius Lietuvos Kariuomenės techninių specifikacijų reikalavimus yra tikrai labai sudėtinga.
Šie pertekliniai reikalavimai, įmonės atstovo nuomone, tikrai nepagerina gaminio kokybės ar techninių savybių – nei šiluminio atsparumo, nei atsparumo vandens garams nei kitų techninių savybių.
„Tai tik uždaro kelius daugumai gamintojų ir atveria galimybes kažkuriam vienam konkrečiam tiekėjui, dažniausiai perpardavėjui. Kariui juk esmė – techninės gaminio savybės, gaminio kokybė ir patvarumas, o ne, pavyzdžiui, mezgimo tankis, audinio siūlų eilučių ir stulpelių skaičius“, – teigia atstovas.
Minimas tiekėjas gamina įvairius trikotažinius gaminius daugelio NATO šalių kariuomenėms, dalyvauja jų viešai skelbiamuose konkursuose, bet su tokiais pertekliniais reikalavimais jokioje šalyje teigia nėra susidūręs.
„Dalyvauti kariuomenės konkursuose yra kur kas sudėtingiau negu užsienio. Dalį konkursų laimėjome ir mes, tačiau labai dažnai laimi kitos įmonės, kurie yra perpardavėjai, o ne gamintojai. Turime įtarimų, kad galbūt yra susitarimų dėl techninių specifikacijų ir jos pateikiamos tokios, kad mes nepagamintume analogiškos ar lygiavertės medžiagos ir pavyzdžių konkursui“, – aiškina bendrovės atstovas.
Jis pažymi, kad užsienio šalių konkursuose esmė yra pateikti techninį, kokybišką, patogų dėvėti ir ilgalaikį gaminį pagal pateiktus matmenis. Bet niekur nėra reikalavimų atitikti jau konkrečius, perdėtai detalius gaminio išmatavimus, šias detales esą galima susiderinti prieš gamybą.
Nors bendrovė yra viena didžiausių trikotažinių medžiagų ir gaminių gamintoja Baltijos šalyse ir gamyboje turi didelę patirtį, tačiau jau kelis kartus jai nepavyko atitikti kariuomenės techninių specifikacijų.
„Susidaro įspūdis, kad pateiktuose pasiūlymuose ieškoma visiškai nereikšmingų smulkmenų tol, kol jų surandama. Tokiu būdu 2015 metais kariuomenė bereikalingai išleido bent 2 mln. eurų daugiau – tiek pigesnis buvo mūsų atmestas pasiūlymas, nes mūsų pateiktos medžiagos 100 proc. atitiko technines specifikacijas“, – tikina atstovas.
Jis mini, kad 2016 metais prasidėjus „Nota Bene“ skandalui, vykusiame konkurse visų įmonių pasiūlymai buvo atmesti dėl smulkmenų.
„Nelaimėjo „Nota Bene“, tai ir visus kitus išmetė – tokia mūsų nuomonė. Mūsų įmonė turi visas technines galimybes ir patirtį pasiūlyti analogiškas ir lygiavertes medžiagas, kurios yra tikrai ne prastesnės ir ne blogesnės, o net ir geresnės nei užsakytos tarpininkų iš užsienio. Tačiau techninių specifikacijos pilnos visokių bereikalingų smulkmenų, „kabliukų“, – teigia bendrovės atstovas, tačiau susilaiko nuo vertinimų, skaidri tai praktika, ar ne.
Jis mini, kad šiuo metu vis dar nepaskelbtas laimėtojas kariuomenės kepuraičių konkurse, nors pasiūlymų vokai buvo atplėšti 2017 m. sausio 27 d. – paprastai laimėtojo paskelbimas užtrunka kelias dienas. Šiame konkurse dalyvauja ir „ProGear Lt“, kuri, kaip jau buvo skelbta – nauja „Nota Bene“ bendrovė. Pašnekovas turi įtarimų, kad taip ilgai vertinimai užtruko ieškant būdų, kaip eliminuoti dalį tiekėjų.
„Čitas“: prekės kokybiškos ir pigiausios
Bendrovės „Čitas“ vadovas ir „Teksnijos“ pagrindinis akcininkas V.Marčiauskas tikina, kad kariuomenei patiekia kokybiškas prekes už palankiausią kainą.
„Užpernai mums pasisekė, laimėjom konkursą, o 2016 m. mes beveik nieko nelaimėjom. Jūs paklauskit, kam mes atstovaujam, ar gera ar bloga mūsų produkcija. Mes anksčiau atstovavom vidiniams rūbams „Polar Tex“, tai labai aukšti reikalavimai, nelabai kas Lietuvoje gali tokių reikalavimų padaryti“, – 15min teigia V.Marčiauskas.
Jis tikina, kad kariuomenę tenkina patiekiama produkcija.
„Pavyzdžiui, konkursas buvo sportinių kostiumų, mes pateikėm geriausią kainą ir laimėjom. Tai kas čia blogai? Kiti aukštesnę kainą buvo pasiūlę. Ir, be to, kai nupirko kostiumus, kariuomenė pasakė, kad labai geri kostiumai, o seni buvo blogi. O 2016 m. audinių konkursą pralošėm, kaklamaučių taip pat pralošėm“, – sako V.Marčiauskas.
Jis tikina, kad bendrovė 10 metų bendradarbiauja su „Utenos trikotažu“, taip pat perka audinius iš 8 šalių, tarp jų – Kinija, Portugalija, Bulgarija, Indija, JAV.
„Su FTMC daug bendradarbiaujam, mes daug bandymų pas juos atliekame. Dar buvo konkursas ir jiems tiekiam verpalus. Daug su kuo bendradarbiaujam, su siuvyklom, su „Tuma“, „Lelija“, „Sabelija“, beveik visom, kas Lietuvoje siuva kažką, daug perka iš mūsų. Reikia daug dirbti, jei nori ko nors pasiekti“, – tikina V.Marčiauskas.
Jis pažymi, kad bendrovė dirba ne tik su kariuomene, tiekia produkciją ir JAV. „Čito“ pajamos 2015 m. siekė 3,16 mln. eurų, tuo tarpu vien Lietuvos kariuomenė tiesiogiai iš bendrovės tais metais nupirko prekių už 2,89 mln. eurų.
Nesigilina į specifikacijas
Apatinius už 700 tūkst. eurų kariuomenei kartu su „Čitu“ tiekiančios „Utenos trikotažo“ pardavimo vadovė Jolanta Streižienė teigia, kad kariuomenės viešieji pirkimai reikalauja didelio įsigilinimo, tai labiau projektinė veikla.
„Pardavimų dalis, kurią bendrovė generuoja iš laimėtų viešųjų pirkimų, yra palyginti nedidelė, o konkursuose dažniausiai dalyvaujame tik kaip gamybos partneris. Apskritai viešųjų pirkimų konkursai yra labiau projektinė, didelio įsigilinimo į konkurso specifikacijas reikalaujanti veikla, todėl ir Lietuvoje, ir užsienio rinkose organizuojamuose konkursuose dalyvaujame sudarydami jungtinės veiklos sutartis su konkurso administravimo procesais užsiimančiais partneriais“, – aiškina J.Streižienė ir tikina, kad 90 proc. pardavimų sudaro eksportas.
Per 2016 m. iš viso „Utenos trikotažas“ gavo 22,8 mln. eurų pajamų.
Tikina, kad pirkimai skaidrūs
Lietuvos kariuomenės atstovai tikina, kad karių apranga šešėlio nemeta – konkursai skaidrūs ir atviri.
„Visiems konkurso dalyviams keliami vienodi reikalavimai, nediskriminuojantys ir gamintojų, kurie turi teisę dalyvauti pirkimuose“, – Lietuvos kariuomenės poziciją pateikia kapitonas Gintautas Ciunis.
15min atsiųstame komentare teigiama, kad reikalavimai pirkimo objektui suformuluojami taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nebūtų ribojama konkurencija. Esą kariuomenė nustato tik tokius reikalavimus, kurie pagrįsti ir būtini, siekiant įsigyti reikiamą perkamą objektą. Prieš pradėdama vykdyti viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija atlieka savo poreikių analizę bei tam tikrą rinkos analizę, kad įsigytų tai, kas reikalinga ir tokios kokybės, kuri yra būtina.
„Prie pirkimo prisijungę tiekėjai turi teisę kelti klausimus, teikti pretenzijas dėl reikalavimų, nustatytų pirkimo dokumentuose, iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino pabaigos“, – teigiama komentare ir patikinama, kad dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs, be dviprasmybių.
„Čitas“ ir „Teksnija“, anot kariuomenės atstovo, konkursus laimi pateikdamos mažesnę kainą. Smulkios tarpininkų kontoros, pasak jo, gali dalyvauti kaip ūkio subjektų grupės narys ar remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.
Tai, kad preliminarios ilgalaikės sutartys sudaromos su vienu tiekėju, Lietuvos kariuomenė pateisina turima praktika.
„Pagal turimą praktiką, numačius sudaryti preliminariąsias sutartis su keliais tiekėjais, pirkimai baigiasi nesėkmingai, nes atmetus kitus pasiūlymus, kaip neatitinkančius pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atitinkančiu pripažinus tik vieno tiekėjo pasiūlymą, preliminarioji sutartis negali būti sudaroma. Tiekėjų pasiūlymai turi atitikti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, todėl perkančioji organizacija neturi teisės leisti pirkimo procedūrose dalyvauti tiems tiekėjams, kurių pasiūlymai neatitinka nustatytų reikalavimų“, – teigiama komentare.
Apranga turi nesiskirti
Planuodama įsigyti karių aprangą Lietuvos kariuomenė pirmiausia ją pristato Nuolatinei karių uniformos tobulinimo ir keitimo komisijai ir tik gavus jos pritarimą, rengiamos aprangos specifikacijos pirkimui.
„Techninė specifikacija apibūdina perkamos aprangos savybes. Jos nustatomos nurodant standartą, techninį reglamentą, normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą. Reikalavimai surašomi taip, kad pagaminta apranga nesiskirtų, nepriklausomai nuo to, koks tiekėjas ją gamina. Šios savybės reikalavimai būna tikslūs ir aiškūs“, – aiškinama kariuomenės komentare.
Patikinama, kad perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymus, kuriuose siūlomos prekės neatitinka techninės specifikacijos.
Pirkimus gerins centralizacija
Kariuomenė nurodo, kad ateityje pirkimai bus centralizuoti, ir tai padės didinti pirkimų skaidrumą.
„Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba pritarė krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų reformai, kurios pagrindiniu akcentu tapo steigiama centralizuota pirkimų agentūra“, – teigiama komentare.
Ministerija: reforma – prioritetas
Krašto apsaugos ministerija (KAM) vertina, kad reikalingi sisteminiai pokyčiai visuose krašto apsaugos sistemos pirkimuose.
Viešųjų pirkimų reforma yra vienas iš prioritetinių darbų, padėsiantis išspręsti per daugelį metų susiformavusias problemas – per didelį kiekį perkančiųjų organizacijų, netinkamą poreikių ir lėšų planavimą pirkimuose, neaiškią atsakomybę ir kt.“, – KAM poziciją pateikė patarėja Asta Galdikaitė.
Pasak jos, Gynybos resursų taryba jau pritarė esminiams krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų reformos principams. Reformos ašis – pagal užsienio šalių modelį steigiama centralizuota krašto apsaugos sistemos (KAS) pirkimų agentūra, kuri užtikrintų efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą – tai reiškia atsakingą pirkimų planavimą, kruopščią rinkos analizę, skaidrų pirkimų procesą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę.
„Esminis pokytis, kurio siekia reforma – lėšų įsisavinimą pakeisti lėšų investavimu, t.y., orientacija į rezultatą, kur kiekvienas euras sustiprina Lietuvos kariuomenę ir gerina kario aprūpinimą“, – teigiama komentare.
Pirmasis numatomas pokytis – visi pirkimai turi būti pagrįsti ilgalaikiu Lietuvos kariuomenės planavimu bei prioritetais. Antra, pirkimų centralizavimas leis supaprastinti jų valdymą ir procedūras, užtikrinti jų skaidrumą, įvardinti konkrečias atsakomybes Trečia, agentūroje bus sukoncentruota aukščiausia pirkimų kompetencija, kas įgalins gerosios praktikos kaupimą ir sklaidą.
„Naujoji KAS pirkimų agentūra pradės pilnai vykdyti savo funkcijas nuo kitų metų pradžios ir bus atsakinga už visus krašto apsaugos sistemos pirkimus, viršijančius mažos vertės pirkimų ribas. Tokių KAS yra apie 95 proc. – tai didelės vertės ginkluotės, infrastruktūros, ryšių, informacinių sistemų ir kt. pirkimai“, – teigia A.Galdikaitė.
Tuo tarpu KAS perkančiosios organizacijos savarankiškai galės vykdyti tik mažos vertės pirkimus – jų dalis KAS pirkimuose sudaro iki 5 proc., ir daugiausia tai – kasdien naudojamų prekių ir paslaugų susiję pirkimai, kurių centralizavimas nebūtų efektyvus.
