Rankų nenuleidžiantis kovotojas prieš mokestį už liftą S.Šaltenis patyrė dar vieną nesėkmę. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, jog be jokių išlygų atmetė vilniečio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo už jam nereikalingą liftą buvo priteista apie 2200 litų skolos.
S.Šaltenis 15min.lt antradienį sakė dar kreipsiąs į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT), tačiau baiminasi, jog LAT gali apskritai nenagrinėti jo skundo dėl pernelyg mažos ginčo sumos.
Žada rašyti protestą
Dar vieną nebaigtą reikalą S.Šaltenis turi ir Vilniaus apygardos teisme. „Specialiai važiavau iš Lentvario, kad išgirsčiau nutartį, bet net negalėjau patekti į posėdį! Tvarkaraščiuose nebuvo įtraukta, kurioje salėje įvyks paskelbimas. Nuėjau klausti, paskambino į kanceliariją ir liepė man laukti prie skelbimų lentos. Pasislėpė, nes jie žino, kad aš vykdau garso įrašą. O po to teisėjai prasmuko – tik pamačiau, kad sušmėžavo mantijų skvernai, ir viskas!“, – piktinosi vilnietis.
Jis teigė dėl šio įvykio rašysiąs protestą teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkei. Atsakovas turi teisę nesinaudoti ieškovo ar kitų subjektų paslaugomis, tačiau bet kuriuo atveju privalo apmokėti aukščiau minėtas bendrų objektų išlaikymo bei kitas išlaidas, nes jis nėra tik paslaugos vartotojas, o yra minėto turto bendraturtis ir privalo dengti tokias išlaidas pagal įstatymą.
Jau dabar S.Šaltenis svarsto, jog dėl mokesčio už liftą neradęs teisybės Lietuvoje kreipsis į tarptautinį teismą. Svarbiausias vilniečio principas: komunalininkai neturi teisės brukti žmogui mokamų paslaugų, kurios vartotojui yra nereikalingos.
Iš teismo nutarties
15min.lt pateikia ištrauką iš teismo nutarties, kokiais argumentais buvo atmestas S.Šaltenio skundas: „Atsakovo butas yra daugiabučiame name. LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. apibrėžia daugiabučio namo savininkams bendros dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus. Prie tokių bendrojo naudojimo objektų priskiriamos bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinierinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos, o liftai yra bendrosios inžinierinės įrangos sudedamoji dalis. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CK 4.82 str. 1 d., numatančioje, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal LR CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, o pagal LR CK 4.84 str. 4 d. taip pat apmokėti namo administravimo išlaidas. Kaip minėta, daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinės, liftas priklauso gyvenamojo namo butų savininkams proporcingai jų daliai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio Savanorių prospekte Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, t.y. jis yra ir name esančio lifto bendraturtis. Todėl pagal LR CK 4.82 str. 3 d. jis privalo dengti namo, o tuo pačiu ir name esančio lifto, išlaikymo išlaidas, lifto išsaugojimo ir atnaujinimo išlaidas, o pagal LR CK 4.84 str. 4 d. ir gyvenamojo namo administravimo išlaidas.
Atsakovas turi teisę nesinaudoti ieškovo ar kitų subjektų paslaugomis, tačiau bet kuriuo atveju privalo apmokėti aukščiau minėtas bendrų objektų išlaikymo bei kitas išlaidas, nes jis nėra tik paslaugos vartotojas, o yra minėto turto bendraturtis ir privalo dengti tokias išlaidas pagal įstatymą. Šios išlaidos apima išlaidas už elektros energiją, sunaudotą lifto, jo atnaujinimo išlaidas, priežiūros, administravimo bei kitas išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas privalo padengti ieškovo priskaičiuotas išlaidas, kaip bendro naudojimo objektų bendraturtis. Ieškovo pateikti byloje paskaičiavimai patvirtina, kad ieškovas atsakovui priskaičiavo mokesčius ne už naudojimąsi paslaugomis, bet bendro turto išlaikymo išlaidas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas atsakovui būtų priskaičiavęs išlaidas, pažeisdamas tokių išlaidų dydį ir paskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė visus norminius teisės aktus, pagrindžiančius ieškovo paskaičiavimus ir reikalavimo pagrįstumą, juos teisingai aiškino ir taikė, teisiškai pagrindė atsakovo pareigą apmokėti ieškovo nurodytas išlaidas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovo, gyvenančio trečiame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte. Jo pareiga apmokėti ieškovo prašomas priteisti išlaidas kyla iš LR CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. įtvirtintų teisės normų. Minėtose normose įtvirtintas išlaidas privalo dengti visi gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai 1998-06-17 Nr.208 ir 2005-04-13 Nr. l-766, įpareigojantys atsakovą mokėti ieškovo priskaičiuotas išlaidas, prieštarauja LR Konstitucijai ar LR CK. Be to, pagal LR Konstitucinio teismo įstatymo 63 str. savivaldybių tarybų sprendimų atitikimo LR Konstitucijai klausimai neteismingi LR Konstituciniam Teismui. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesikreipė į LR Konstitucinį teismą dėl minėtų teisės aktų atitikimo LR Konstitucijai.“
