Darbo rinką tyrinėjantys ekspertai ragina šalies vyriausybę baigti raginti jaunimą masiškai įgyti universitetinį išsilavinimą. Anot jų, universitetus baigę britai po studijų vis dažniau įsidarbina policijoje, bankų klerkais, pašte, nekilnojamo turto agentūrose ir kitose sferose, kur anksčiau dažniausiai dirbdavo žemesnį išsilavinimą turintys asmenys.
Vis daugiau universitetus baigusių britų priversti ilgus metus išsimokėti skolas už studijas, o dirbti ne pagal įgytą specialybę.
Žmogiškųjų išteklių srityse dirbančius britus atstovaujančios organizacijos „Chartered Institute of Personnel and Development“ (CIPD) atstovai teigia, kad ankstesnis visų Didžiosios Britanijos partijų konsensusas siekti, kad kuo daugiau jaunimo studijuotų universitetuose, nebepateisinamas.
Vis daugiau universitetus baigusių britų priversti ilgus metus išsimokėti skolas už studijas, o dirbti ne pagal įgytą specialybę.
Vienu pagrindinių argumentų skatinti rinktis universitetines studijas ilgą laiką buvo teiginys, jog toks išsilavinimas padės ateityje uždirbti daugiau.
Tačiau sunkėjanti studijų skolų našta ir naujausi tyrimai, rodantys, kad apie pusė absolventų įgija darbus, kuriose užtektų ir žemesnio išsilavinimo, rodo, kad toks vyriausybės požiūris paseno.
CIPD vadovas Peteris Cheesas tvirtina, jog atliktas tyrimas rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius daugybė ne itin aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų buvo nusėtos bent jau bakalauro laipsnius įgijusių asmenų.
P.Cheeso teigimu, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad įvairias specializacijas suteikiantys kursai būtų aukštesnės kokybės, o vyriausybė privalo didesnį dėmesį skirti aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbų plėtojimui.
Dabartinė situacija Didžiosios Britanijos darbo rinkoje, anot CIPD, kenkia ir universitetus nebaigusiems asmenims, nes dažnai jie vieno ar kito darbo, kuriam aukštasis mokslas nereikalingas, negauna dėl diplomus įgijusių asmenų konkurencijos.
