A.Maldeikienė sakė, kad Lietuva gavo daug naudos iš ES, o daugelio socialinių ir ekonominių problemų priežastis yra ne narystė ES, bet mūsų pačių klaidos. Jos nuomone, reikia būti nuosekliems ir pasirinkus narystę ES, įsivesti ir eurą, tuo labiau, kad su šia valiuta litas susietas jau 12 metų.
Vieniems likti nesaugu
„Euras yra politinis pinigas, nes tai politinio susitarimo klausimas, jei gauname įėjimą į tą zoną, gauname ir didesnes augimo garantijas“, – įsitikinusi A.Maldeikienė.
Jos nuomone, euras sukurtas tam, kad vienytų ES. „Mes ne britai, esame labai maži. Ar norime likti vieni vandenyne su mažu laiveliu, ar prisikabinti prie didelio laivo ir mėginti išgyventi audringame vandenyne?“ – retoriškai klausė A.Maldeikienė.
Ar norime likti vieni vandenyne su mažu laiveliu, ar prisikabinti prie didelio laivo ir mėginti išgyventi audringame vandenyne?“ – retoriškai klausė A.Maldeikienė.
Ji aiškino, kad pinigai tėra priemonė mainams. „Nepamirškime, kad tai tik popieriai. Įsivaizduokite monopolio žaidimą, kai turite daug viešbučių, bet nėra pinigus simbolizuojančių popierėlių, tada tik sėdėsite ir žiūrėsite į tuos viešbučius, kol neprisikarpysite popierėlių ir toliau galėsite žaisti. Noriu pasakyti, kad nereikia sudievinti pinigų pavidalo”, – aiškino ekonomistė.
Nesame nuoseklūs
A.Maldeikienė pabrėžė, kad Lietuva dar 1994 m. nusprendė susieti litą su JAV doleriu ir atsisakyti savarankiškos monetarinės politikos. „2002 m. nusprendėme litą persieti su euru, taigi eurą tik labai keistu pavidalu turime jau 12 metų. Man dabar labai keistos tos diskusijos, kai sprendimas jau yra priimtas prieš daugelį metų“, – stebėjosi ekonomistė.
Jos nuomone, mes už eurą pasisakėme ir referendume dėl narystės ES, nes euras yra vienijantis ES piniginis vienetas. „Kai kažką padarai, reikia daryti iki galo. Jei pagimdai vaiką, o po penkerių metu netenki darbo, negi meti tą vagšą vaiką per langą, nes jis tampa per brangus išlaikyti. Turime būti nuoseklūs“, – įsitikinusi A.Maldeikienė.
Ūkininkai verkia be reikalo
A.Maldeikienė sakė, kad dažnai išgirsta keisčiausių nuomonių ir mitų apie ES. „Viena moteris man paskambino ir pasakė: ką jūs ten šnekate apie laimę ES, juk mes turime pervesti net milijardą litų į ES biudžetą per metus. Aš jai atsakiau, kad dėl to gauname 8 mlrd. litų, o ji, žinot, ką atsakė? Kad jei ne tas milijardas, turėtume 9 mlrd. litų! Ji niekaip nenorėjo patikėti, kad be to sumokėto milijardo negautume daug didesnės sumos“, – šaipėsi A.Maldeikienė.
„Kai mūsų ūkininkai mokės tokius pačius atlyginimus samdomiems darbuotojams kaip vokiečių ūkyje, tada patikėsiu, kad jie negali konkuruoti su kitų ES šalių ūkiais“
Ji teigė, kad birželį referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams balsuos už galimybę sklypus pirkti užsieniečiams.
A.Maldeikienė tvirtino nesuprantanti ir ūkininkų skundų dėl daug mažesnių išmokų už dirbamą žemę nei Vakarų Europos ūkininkams.
„Kai mūsų ūkininkai mokės tokius pačius atlyginimus samdomiems darbininkams kaip vokiečių ūkyje, tada patikėsiu, kad jie negali konkuruoti su kitų ES šalių ūkiais. Nepamirškite, kad mes gauname tuos pinigus, o vokiečiai juos suneša. Man tokie verkšlenimai panašūs į paauglio klyksmą: tėvai man duoda per mažai, nes jei gaučiau daugiau, daugiau išleisčiau. Vokiečiai moka mokesčius valstybei, o mūsų žemės ūkis iki 2009 m. buvo atleistas nuo visų mokesčių, nors ūkininkui buvo garantuojama pensija. Net ir gaunantys didelius pelnus galėjo nieko nemokėti valstybei”, – pastebi A.Maldeikinė.
Bijoti reikia ne gėjų, bet jaunų šeimų emigracijos
A.Maldeikienė pabrėžė, kad narystė ES suteikė daug naudos, o daugelio blogybių socialiniame ir ekoniominiame gyvenime priežastis esame mes patys.
„Pensininkams ne tik sugrąžinome pensijas į buvusį lygį, bet ir kompensavome už tą laikotarpį, kai jos buvo sumažintos. Tai laikau pasityčiojimu iš dirbančių žmonių. Pavyzdžiui, mūsų katedrai reikia jaunų mokslininkų, bet jiems tegalime pasiūlyti 1,4 tūkst. litų algą. Dėl to jaunos šeimos Lietuvoje negali auginti vaikų. Štai ir aš, pasakysiu ciniškai ir atvirai, atvažiavau skaityti paskaitos tam, kad galėčiau padėti savo vaikams sumokėti darželio mokestį už anūką“, – kalbėjo A.Maldeikienė.
Pasak jos, jaunų šeimų emigracija, mažėjantis gimstamumas daug didesnis rūpestis nei gėjai, kuriais gąsdina euroskeptikai. „Per savo gyvenimą pažinojau du homoseksualius ir puikius žmones. Daugiau gėjų nė nepastebiu, nes jie man netrukdo, tuo nesidomiu. Tad kas gi darosi tų žmonių galvose, kurie gėjų pavojų mato visur?“ – stebėjosi A.Maldeikienė.
Seminarą-diskusiją „Kaip keitėsi Lietuva ir Kaunas per 10 Lietuvos narystės ES metų“ surengė Kauno Europe Direct informacijos centras, Akademinis politologų klubas ir Kauno liberalus jaunimas.
