Finansų ministerija 15 mėnesių įšaldė „Heta Asset Resolution“ pagrindinės skolos sumos ir obligacijų palūkanų mokėjimą. Toks sprendimas priimtas bankui pranešus apie 7,6 mlrd. eurų kapitalo trūkumą.
Tai pirmasis atvejis, kuomet yra panaudojama Europos Sąjungos bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, prie kurios Austrija prisijungė praėjusį mėnesį, t. y. likus metams iki jos įsigaliojimo visose bloko valstybėse.
Tačiau dalis ekspertų mano, kad Austrijos veiksmai nebūtinai taps pavyzdžiu, kuriuo paseks ir kitos ES valstybės.
Pagal šią direktyvą, žlugus bankui, reguliavimo institucijos nuostolius gali perkelti obligacijų turėtojams ir kreditoriams. Šį teisės aktą ES priėmė siekdama apsaugoti mokesčių mokėtojus, kuriems anksčiau tekdavo pagrindinė finansų įstaigų gelbėjimo našta.
Tačiau dalis ekspertų mano, kad Austrijos veiksmai nebūtinai taps pavyzdžiu, kuriuo paseks ir kitos ES valstybės.
Jų teigimu, „kol kas anksti sakyti, jog čia priimtas sprendimas į finansinės pagalbos teikimo procesą įtraukti obligacijų turėtojus bus taikomas visur. Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva visoje ES bus pradėta taikyti 2016 metų sausio 1 dieną, todėl ES šalys vis dar gali spręsti, ar įtraukti obligacijų turėtojus, ar ne.“
Finansinės pagalbos teikimą „Heta Asset Resolution“ Austrija nutraukė jau išleidusi apie 5,5 mlrd. eurų mokesčių mokėtojų lėšų šiam bankui paremti.
