F.Schneideris patikino, kad jau dabar šešėlinė ekonomika Lietuvoje reikšmingai mažėja.
„Oficialus rodiklis, 28,4 proc., yra gana aukštas. Tačiau iš jo reikėtų atmesti legaliai įsigytus produktus. Jei su šešėlyje gautais pinigais nueinama į parduotuvę ir nuperkamas produktas, sumokant PVM, tai tokią dalį reikia atmesti“, – sako profesorius.
Anot jo, perskaičiuota šešėlinė ekonomika Lietuvoje siektų apie 18 proc., o Vokietijoje – 10,4 proc. Jis vėliau patikslino intervalą, kurioje reikėtų vertinti „šešėlį“ nuo BVP: tarp 16-34 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje, atmetus Bulgariją ir Rumuniją. Palyginimui, Šveicarijoje, kur šešėlis mažiausias, jis siekia tarp 3,9-6 proc. BVP.
„Lyginant jūsų valstybę su Estija ir Latvija, matome, kad iš principo ji panaši ir per paskutinius metus šešėlinė ekonomika mažėja“, – sako F.Schneideris.
Jis patikino, kad jei mokesčių mokėtojai būtų sąžiningi ir Vyriausybė surinktų visus mokesčius, jos biudžetas galėtų papilnėti 1,7-2,6 proc. nuo BVP – tiek mokesčių iki šiol nėra surenkama.
Kova su „šešėliu“ pasitvirtino kitur
Kitąmet planuojama mokesčių amnestija – vienkartinė galimybė be baudų ir delspinigių mokesčių mokėtojams deklaruoti nuslėptas lėšas – pasiteisino kitose valstybėse, todėl ji turėtų būti sėkminga ir Lietuvoje, vertina F.Schneideris.
Antra priemonė – mokesčių lengvata, kuomet galima susigrąžinti dalį GPM perkant rizikingų veiklos sektorių paslaugas ar prekes, anot jo, pasiteisino Vokietijoje, Austrijoje, Beniliukso šalyse.
„Trečia priemonė, manau, gana protinga ir neradau daug šalių, kur tai buvo atlikta. Daug žmonių, jei praranda nedarbo išmokas, skatinami likti šešėlinėje ekonomikoje. Tad priemonė toliau mokėti nedarbo išmokas net ir po įsidarbinimo, manau, sumažins paskatas likti šešėlyje. Nesakau, kad sumažės iki nulio, bet reikšmingai sumažės – žmonės nebus motyvuoti slėpti savo pajamų“, – teigė F.Schneideris.
Jis pastebėjo, kad Lietuva itin reikšmingai padidins baudas už mokesčių vengimą. Tai, anot jo, veiks kombinacijoje su technologijomis, kuomet mokesčių administratorius galės lengviau atlikti savo darbą ir nustatyti potencialius mokesčių vengėjus.
„Iš patirties per 30 metų tiriant šešėlinę ekonomiką galiu pasakyti, kad atlikti mokesčių amnestiją – labai protingas dalykas. Tai leidžia žmonėms tapti legaliais. Jei jie turi juodų pinigų, per amnestiją jie gali juos deklaruoti ir tapti legaliais. Didelis šansas, kad po to jie nustos taip elgtis. Esu įsitikinęs, kad tai padarys didelį poveikį atlyginimams vokeliuose – deklaravus bus sunkiau tęsti tokią praktiką, net ir moraliai“, – sako F.Schneideris.
Ji patikino, kad Lietuva gali patirti vienkartinį mokesčių surinkimo impulsą – tai kitąmet gali papildyti biudžetą. Anot jo, valstybė turi demonstruoti, kad su mokesčių mokėtojų pinigais elgiasi atsakingai.
„Jei aš duodu kažką valstybei, valstybė kažką duoda man. Todėl jūsų atliekamos reformos yra geras priemonių krepšelis padidinti pasitikėjimą Vyriausybe. Vyriausybė kažką man daro, jei aš esu sąžiningas“, – sako profesorius.
Jis patikino, kad nežino valstybės, kurioje tokia „priemonių mikstūra“ būtų atlikta vienu metu.
Profesorius F.Schneideris dalyvavo Finansų ministerijos apmokėtame Svarbiausių šalies reformų poveikio tyrimo pristatyme, kurį atliko VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ .(ESTEP).