Tarptautinė konfederacija „Oxfam“, vienijanti su skurdu kovojančias organizacijas, pirmadienį paskelbė ataskaitą, kurioje minima su pasaulio nelygybe susijusi statistika.
Ataskaitoje skelbiama, kad 26-iems pasaulio milijardieriams priklauso tiek turto, kiek 3,8 mlrd. žmonių, sudarančių vargingiausių pasaulio žmonių grupę.
B.Gruževskio nuomone, nelygybė pasaulyje didėja dėl dviejų priežasčių. „Visų pirma, technologijos daro vis didesnę įtaką produktyvumui, o perskirstymas darbo ištekliams, aptarnaujantiems technologijas, mažėja“, – teigė ekonomistas.
Antroji priežastis – profesinių sąjungų vaidmens mažėjimas.
Tuo metu R.Vilpišausko nuomone, nedidelė dalis žmonių per pastaruosius metus daug kartų padidino savo kapitalą, nes labai stipriai augo akcijų rinka, kuri sukrovė turtus technologinių įmonių savininkams.
R.Vilpišauskas: svarbu, kaip skaičiuojame nelygybę
R.Vilpišausko teigimu, yra trys būdai matuoti nelygybę ir visi jie rodo skirtingus rezultatus.
„Nelygybė gali būti matuojama ir tarp šalių, kai imamos vidutinės skirtingų šalių pajamos. Antras būdas – nelygybė tarp šalių matuojama atsižvelgiat į gyventojų skaičių ir išvedant įplaukų vidurkį. Trečiasis būdas – žiūrima į viso pasaulio gyventojus ir matuojama nelygybė tarp jų. „Oxfam“ pasirinko trečiąjį būdą“, – teigė R.Vilpišauskas.
Anot jo, tai neatskleidžia visų tendencijų.
„Jei remsimės antruoju skaičiavimo būdu, tai pastebėsime, kad nelygybė pasaulyje sumažėjo. Jei matuosime pirmuoju būdu, tai iki 2000 metų nelygybė augo, o po to sumažėjo. Todėl nelygybė priklauso nuo to, kaip mes ją skaičiuosime“, – svarstė instituto direktorius.
Jis taip pat pastebi, kad „Oxfam“ tyrime akcentuojamas tik vienas rodiklis – lyginami turtingiausi žmonės su skurdžiausiai gyvenančiais, tačiau norėdami matyti „pilnesnį vaizdą“, turime atskirti skurdą ir nelygybę.
„Skurde gyvenančių žmonių skaičius pasaulyje per paskutinius kelis dešimtmečius labai sumažėjo. Tai yra siejama su Kinijos ir Indijos augančia gerove. Taip pat su pasaulio ekonomikos atsivėrimu 1990 metais. Milijardas žmonių, kuris gyvena skurde, per pastaruosius dešimtmečius iš jo ištrūko“, – teigė R.Vilpišauskas.
Skurde gyvenančių žmonių skaičius pasaulyje per paskutinius kelis dešimtmečius labai sumažėjo. Tai yra siejama su Kinijos ir Indijos augančia gerove. Taip pat su pasaulio ekonomikos atsivėrimu 1990 metais. Milijardas žmonių, kuris gyvena skurde, per pastaruosius dešimtmečius iš jo ištrūko, – teigė R.Vilpišauskas.
Vis dėlto ekspertas pastebi, kad per pastaruosius tris dešimtmečius sparčiausiai pajamos augo 1 proc. pasaulio turtingiausių gyventojų ir viduriniosios klasės atstovams Kinijoje.
„Tuo metu Vakarų valstybių viduriniosios klasės pajamos stagnuoja“, – sakė R.Vilpišauskas.
Pasaulis tobulėja, o mokesčių sistema atsilieka
Mokesčiai verslui turtingiausiose pasaulio valstybės nuo 1970 metų, kai siekė 62 proc., nukrito beveik 3 kartus. 2018 metais Europos Sąjungos valstybėse jie vidutiniškai siekė 21,68 proc., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO – LRT) šalyse – 23,69 proc.
„Oxfam“ tyrimas parodė, kad jei 1 proc. pasaulyje turtingiausių žmonių kapitalas būtų apmokestintas puse procento, surinktų pinigų užtektų suteikti išsilavinimą 262 mln. vaikų bei parūpinti sveikatos apsaugą, kuri išsaugotų 3,3 mln. gyvybių.
B.Gruževskio nuomone, dabartinė mokesčių sistema neaptarnauja šiuolaikinių pokyčių, o pasaulis turi rimtai pradėti galvoti apie mokesčius technologijoms.
„Mokesčių sistema turėtų priklausyti ne tik nuo darbuotojų ir darbdavio, tačiau ir nuo valstybės. Valstybė paima savo dalį, tačiau mes mokesčių sistemos nediferencijuojame nuo pajamų turinio. Jeigu tavo gamybos didesnę produkto dalį kuria ne žmonės, o technologija, mokestis turėtų būti aukštesnis“, – portalui LRT.lt teigė jis.
Ekonomistas taip pat kritikavo, kad nė viena pasaulinė institucija nesiima veiksmų bandant spręsti „mokesčių rojais“ vadinamų šalių suteikiamos galimybės apsaugoti savo pajamas nuo apmokestinimo.
„Mokesčių rojais“ vadinamos šalys iškraipo sistemą. (...). Mokesčių perskirstymas ir pelningumo norma socialinės ir harmoningos raidos kontekste turėtų būti daug efektyvesnė kalbant apie ilgalaikę žmonijos plėtrą“, – teigė jis.
R.Vilpišausko nuomone, pasaulyje yra kalbama, koks būtų geriausias būdas apmokestinti įmones, tačiau susiduriama su daug kompleksinių problemų.
„Kapitalas yra labai mobilus. Todėl dauguma ekonomiškai stiprių valstybių mažina kapitalo mokesčius. Vyksta konkurencija dėl investicijų ir kiekviena šalis galvoja, kaip jas pritraukti“, – sakė jis.
Nelygybės augimas – grėsmė visuomenei
„Nelygybės augimas yra labai pavojingas socialinis užtaisas. Potencialų skirtumas yra sprogimų priežastis. Socialinė nelygybė puikiai parodo potencialų skirtumus“, – didėjančios pajamų nelygybės grėsmes vardijo B.Gruževskis.
Anot jo, didėjanti pajamų nelygybė tarp šalių sukuria migracinį spaudimą turtingesnėms šalims. Tuo metu didėjanti nelygybė šalies viduje visuomenę įtraukia į skurdo spąstus.
„Didelė nelygybė žlugdo žmogaus motyvaciją pilnaverčiam gyvenimui. Atsiranda išmokto bejėgiškumo reiškinys. Žmonės paprasčiausiai įpranta nesiekti aukštesnių tikslų, o išsilavinimas ar profesiniai pasiekimai praranda svarbą. Vyksta dehumanizacija. Mes visi esame vienodi, siekiame pripažinimo, bet jeigu eidamas tradiciniu keliu – išsilavinimas, darbas, šeima – tu negali jo pasiekti, keiti savo prioritetus. Atsiranda kitos taisyklės – prievartos ir išnaudojimo“, – teigė B.Gruževskis.
