Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atliktą darbą balsavimu dar turės patvirtinti Seimas.
V.Ąžuolas: dėl VILIBOR nukentėjo gyventojai ir valstybė
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas V.Ąžuolas kalba, kad BFK tyrimui daugiausia vadovavo S.Jakeliūnas.
„Daugiausia šio komisijos darbui vadovavo S.Jakeliūnas, nes visas pagrindinis darbas, tiek liudytojų kvietimas, tiek visas komisijos darbas, daugiausia buvo atliktas S.Jakeliūno“, – kalbėjo V.Ąžuolas.
Pasak jo, tyrimas nukeltas į metų pabaigą dėl išsakytų kaltinimų.
„Mes nuolat buvome kaltinami, kad šis darbas yra daromas dėl rinkimų, dėl vienų rinkimų, dėl kitų rinkimų. Kad išvengtume kaltinimų, buvo komisijos darbas nukeltas iki šių metų galo“, – sakė V.Ąžuolas.
Tyrimas, remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, nustatė, kad per krizę Vyriausybė skolinosi nesilaikydama patvirtintos skolinimosi strategijos, ar apskritai vertybinių popierių išleidimo procedūra – naudotasi ydinga praktika skolintis neviešu būdu vidaus rinkoje.
„Beveik visų neviešu būdu išleistų vertybinių popierių (VP) pajamingumas, skolinimosi kaina, buvo didesnė už atitinkamų viešai platintų VP pajamingumą“, – tvirtino V.Ąžuolas.
Atsižvelgiant į tai, kad paskolos teiktos susiejant su VILIBOR ar EURIBOR reikšmėmis, „galimi VILIBOR normų keitimai“ darė didelę reikšmę valstybės skolinimosi kainai, aiškino V.Ąžuolas.
„Dėl spragų nukentėjo ne tik gyventojai tuo metu skolinantis, bet nukentėjo ir LR Vyriausybė“, – sakė V.Ąžuolas.
Prokuratūra, anot V.Ąžuolo, turėtų vertinti komercinių bankų veiksmus, VILIBOR indekso naudojimą „neobjektyviai pinigų kainai“, kodėl Lietuvos bankas netinkamai prižiūrėjo.
S.Jakeliūnas žada supažindinti europines institucijas, skųs M.Majauską
S.Jakeliūnas kalbėjo, kad „darbas nebuvo lengvas, kilo daug emocijų, politikos ir panašių reiškinių“.
„Vertinimai, kad čia kažkokie asmeniškumai, selektyvumai, na jie tikrai neturi jokio pagrindo. (…) Mano įsitikinimu, tai pakankamai išsamus, objektyvus, nepaisant išorinių vertinimų, nepaisant ir LB paties pareiškimų praėjusią savaitę, kur kartojami ir tendencingi, ir galimai klaidinantys teiginiai“, – teigė S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas priekaištavo konservatoriui Mykolui Majauskui.
„Noriu paviešinti faktą, kad vienas iš liudytojų, Tomas Ramanauskas, turi ir pranešėjo statusą. Ir tai turbūt yra pirmas atvejis Europos centrinių bankų istorijoje. Ir po prieš tai vykusio posėdžio, kai M.Majauskas toliau diskreditavo ir žemino, galimai pažeidė pranešėjo apsaugos įstatymą. T.Ramanauskas kreipėsi į prokuratūrą dėl galimų pažeidimų“, – kalbėjo S.Jakeliūnas. Jis patikino, kad į prokuratūrą taip pat kreipsis ir pats, taip pat į Vyriausiąją tarnybinės etikos inspekciją.
Dar S.Jakeliūnas tikino, kad tyrimas bus verčiamas į anglų kalbą, ir su juo bus supažindintos Europos institucijos.
„Supažindinsiu Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą su pagrindinėmis išvadomis, savo iniciatyva tą informaciją teiksiu ir Europos Komisijai, ir Europos Centriniam bankui. Bandysime su kitų Baltijos šalių parlamentarais aptarti, ar jie panašiai mato ir vertina tas išvadas ir rekomendacijas, kurios buvo suformuluotos“, – teigė S.Jakeliūnas.
Asmeninių kaltinimų nebeliko
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, ketino siūlyti šalies prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko (LB) vadovybės elgesį, atskleidė anksčiau nutekėję dokumentai. Tačiau galutinėje rekomendacijų redakcijoje tokio siūlymo nebeliko.
Tačiau S.Jakeliūnas teigė, kad tai nereiškia, kad jis pats kaip Europos parlamento narys nesikreips į prezidentūrą.
Taip pat nebus kaltinami ir krizės metu veikę Vyriausybės atstovai.
„Negali būti kaltas vienas Vyriausybės asmuo. Vyriausybė yra ministerijos, premjeras ir plačiau, ir daugiau. Apkaltinti būtent vieną asmenį būtų sudėtinga šiuo metu“, – sakė V.Ąžuolas.
LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nuo komentarų susilaiko – dar nėra gavęs išvadų.
„Nesusipažinus su išvadomis, sunku vertinti, ar BFK, atliekantis parlamentinį tyrimą, formuluodamas išvadas atsižvelgė į LB teiktą objektyvią informaciją ir į atsakymus į jo užduotus klausimus. Noriu pažymėti, kad LB su BFK bendradarbiavo ir teikė visą reikalautą informaciją šiuo klausimu. Taip pat inicijavome ir papildomą vidinį tyrimą dėl tarpbankinių sandorių palūkanų. Prieš galutinių tyrimo išvadų tvirtinimą kreipėmės į BFK narius dar kartą ir pakartotinai koncentruotai pateikėme siųstus faktus ir tyrimų medžiagą. Detalesnę informaciją ir vertinimus galėtume pateikti po to, kai išvados bus gautos ir dėmesingai išanalizuotos", – sako V. Vasiliauskas.
Rekomenduoja kreiptis į prokuratūrą dėl VILIBOR, „Sodros“
Tačiau prokuratūra, anot V.Ąžuolo, turėtų vertinti komercinių bankų veiksmus, VILIBOR indekso naudojimą „neobjektyviai pinigų kainai“, kodėl Lietuvos bankas netinkamai prižiūrėjo.
„Kad įvertintų, ar LB tinkamai neprižiūrėjo komercinių bankų praktikos ir procedūrų, susijusių su VILIBOR palūkanų normų nustatymu, atsižvelgiant į tai, kad galėjo būti pažeisti atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai. Atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo“, – rekomendacijas vardijo V.Ąžuolas.
Krizės tyrėjai Generalinei prokuratūrai siūlo įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.
Anot V.Ąžuolo, didesnių pensijų sąskaita „Sodra“ turėjo mokėti didesnes palūkanas, taip diskredituojant šią sistemą, galimai pažeistas viešas interesas.
Prokurorų taip pat prašoma atlikti tyrimą dėl komercinių bankų vaidmens sukeliant krizę, VILIBOR indekso naudojimo ir netinkamai atliktos komercinių bankų priežiūros.
Lietuvos bankams krinta kritika dėl jų veiksmų „naudojant VILIBOR indeksą ne objektyviai „pinigų kainai“ nustatyti, o siekiant kitų, su tinkamu rinkos veikimu nesuderinamų tikslų“, o Lietuvos bankui – už netinkamą priežiūrą.
Vyriausybei siūloma sukurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.
Taip pat siūloma visapusiškai nagrinėti leistiną rinkos koncentracijos lygį, nagrinėti galimybes mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Vyriausybei taip pat siūloma išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, o bendrovę „Būsto paskolų draudimas“ siūloma likviduoti ir ateityje nebesteigti analogiškų įmonių su tiesiogine ar netiesiogine valstybės garantija būsto paskolų rinkoje.
Valstybinis bankas, anot V.Ąžuolo, galėtų kredituoti ir gyventojus, ir verslą, ir Vyriausybės poreikius. Tačiau tam reikia atlikti studiją, dėl to apsispręstų Vyriausybė.
Tyrimo komisijos dabartinis vadovas „valstietis“ V.Ąžuolas naujienų agentūrai BNS anksčiau teigė, kad išvados kardinaliai nepasikeitė – jos tik papildytos rekomendacijomis, kurios jau buvo viešai paskelbtos. V.Ąžuolo teigimu, šįkart jos gerokai sutrumpintos.
„Ne visiškai naujos, bet pakoreguotos. Kai kurie komiteto nariai dėl jų abejoja, kai ką teks išmesti arba pridėti. Tada bus galutinis variantas“, – aiškino komisijos vadovas.
Nors V.Ąžuolas anksčiau teigė, kad paskutinis tyrimo komisijos posėdis galėtų būti viešas, tačiau išvadas tyrėjai nagrinėjo už uždarų durų.
Komitetas tokias rekomendacijas ir galutines tyrimo išvadas patvirtino ketvirtadienį. Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.
M.Majauskas: baigėsi rinkimai, baigėsi ir tyrimai
Konservatorius Mykolas Majauskas tyrimo rekomendacijas ir išvadas laiko niekinėmis ir teigia, kad „iš didelės audros mažai lietaus“.
„Baigėsi rinkimai, baigėsi ir visi krizės tyrimai. Aš į šį krizės tyrimą žiūriu kaip į vakar dieną, archeologinį nagrinėjimą, bandant pasikelti reitingus valstiečiams. Matėme, kad šita procedūra nepadėjo to padaryti, kai kuriems galbūt asmeniškai padėjo pakliūti į Europos parlamentą. Bet jokių realių veiksmų iš šio tyrimo aš nematau, ir visi siūlymai, rekomendacijos, man atrodo, kad jos yra niekinės. Tai yra vakar diena, subliuškęs visas burbulas iš šios komisijos ir aš jų rimtai nevertinčiau“, – kalbėjo M.Majauskas, vienas iš BFK narių.
Jis patikino, kad jaučiasi „ypatingas“ dėl siūlymo kreiptis į prokuratūrą.
„Siūlo kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos banko, Vyriausybės ir Majausko. Aš iš tiesų jaučiuosi labai ypatingas. Bet Generalinė prokuratūra jau išsakiusi poziciją, kad viešas interesas nebuvo pažeistas, ir papildomi kreipimaisi ar siūlymai situacijos nepakeis. (…) Išvadas ir siūlymus vertinu ramiai, ir siūlyčiau negąsdinti žmonių, kad čia bus kažkas atiminėjama, steigiama, kuriama, tai nieko nebus“, –sako M.Majauskas.
Tyrimo chronologija – nuo pradžių neatsietas nuo politikos
Seime 2017 m. spalį įregistruotas beveik 50 parlamentarų pasirašytas nutarimas – siekta ištirti galimai padarytą didelę žalą valstybei, kuomet Finansų ministerija didelėmis palūkanomis skolinosi iš komercinių bankų. Pirmajame projekte buvo įrašytos ir buvusio premjero Andriaus Kubiliaus, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavardės – tyrimas turėjo atsakyti, ar jie savo veiksmais nepadarė žalos, nesiskolinant iš TVF.
Jau tuomet ekonomistai tyrimą vadino politiniu, kadangi skolinimasis iš TVF turi dvi medalio puses – gal ir galima pasiskolinti pigiau, tačiau tai turi savo kainą, pvz., apribojimai valstybei, didesni kaštai ateityje, sumažėjęs pasitikėjimas.
Vėliau iš nutarimo konkrečios pavardės dingo, S.Jakeliūnas tikino, kad tyrimu bus siekiama ne nustatyti kaltuosius, o pasiruošti ateičiai. Tačiau tyrimas plėtėsi, apimant klausimus, pvz., „kieno interesais buvo paskelbtas „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotas“. S.Jakeliūnas žadėjo tyrimą baigti iki rinkimų.
Baigiantis 2018-ųjų vasarai, S.Jakeliūnas parašė laišką SEB bankui dėl Gitano Nausėdos esą „hibridinės“ prezidento rinkimų kampanijos, klausdamas „ar bankui bei jo savininkui Švedijoje dėl tokių veiksmų nekyla reputacinės žalos rizika“.
Rugsėjį iš tyrimo komisijos pasitraukė konservatorių atstovai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, pastarasis reikalavo garantijų, kad parlamentinis tyrimas nesikištų į prezidentines kampanijas ir nedarytų joms poveikio.
S.Jakeliūno „kompetencija ir adekvatumu“ 2018-ųjų gruodį suabejojo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuo metu tyrimo komisija vykdė ekonomistų, politikų, tarnautojų apklausas.
Paaiškėjo, kad finansų ministras dar 2007 m. spalį raštu buvo įspėtas, kas laukia – 7,5 proc. nuosmukis optimistiškiausiu vertinimu, tačiau tuometinė Vyriausybė ruoštis nesiėmė, ir sureaguota tik po rinkimų. Atėjus A.Kubiliaus vyriausybei iždo sąskaitos buvo visiškai tuščios, o derėtis su TVF būtų užtrukę bent pusę metų, liudijo Finansų ministerijos tarnautojas.
Buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė ragino tirti, ar D.Grybauskaitė ir I.Šimonytė nepasipelnė iš krizės, tai sukėlė viešą politikių pasipiktinimą.
Klausimus S.Jakeliūnas siuntė ir prezidentei – gavo atsakymus, kad skolinimasis iš TVF galėjo lemti devalvaciją ir didesnes skolas.
Šiemet pavasarį S.Jakeliūnas metė įvairių kaltinimų Lietuvos bankui: viešino vidinę korespondenciją ir susirašinėjimus, priekaištavo dėl nebendradarbiavimo ir kliudymo atlikti tyrimą, kaltino darbuotojų nuteikinėjimu. Iškilo galimo manipuliavimo VILIBOR istorija, prieš rinkimus žarstyti pažadai dėl galimo nuostolių kompensavimo paskolų gavėjams, o premjeras Saulius Skvernelis po S.Jakeliūno kaltinimų kreipėsi į prokuratūrą. Tačiau joks tyrimas taip ir nebuvo pradėtas.
Dėl mestų kaltinimų pratrūko Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas: paviešino, kad S.Jakeliūnas ne kartą bandė darbintis Lietuvos banke, o kaip spaudimą naudojo „Snoro“ bankroto istoriją.
Tyrimo atgarsiai pasiekė net Europos institucijas – Europos centrinis bankas žadėjo, jei reikės, ginti Lietuvos banko nepriklausomumą.
Politikai ir apžvalgininkai tyrimą vertino kone vienareikšmiškai: vadino nulinės vertės, pasigedo objektyvumo, abejojo tyrimą atliekančių Seimo narių kompetencija.
Galiausiai gegužę Seime žlugo valdančiųjų bandymas išreikšti nepasitikėjimą V.Vasiliausku.
S.Jakeliūną išrinkus į EP, birželio pabaigoje Seimo komisijoje patvirtintos preliminarios krizės tyrimo išvados. „Bankai sukėlė krizę, o Lietuvos bankas jų neprižiūrėjo“, – taip apibendrino S.Jakeliūnas.
Spalį nutekėjo ir preliminarios tyrėjų rekomendacijos. Tarp jų – atstatydinti Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, mat „Lietuvos banko vadovybė nebendradarbiavo ar netgi slėpė informaciją“. Taip pat tyrėjai rekomenduoja atlyginti dėl VILIBOR patirtus nuostolius, Konstituciją papildyti „subalansuoto biudžeto arba tvarių viešųjų finansų straipsniu“, stiprinti Lietuvos banko kompetencijas.
Seime netrukus suabejota, ar rekomendacijas apskritai rašė pati komisija, kadangi dokumento meta duomenys atskleidė autorių vardu Tomas, kurio komisijoje nėra. Pats S.Jakeliūnas patvirtino, kad prie tyrimo rengimo prisidėjo Tomas Ramanauskas, anksčiau užėmęs aukštas pareigas Lietuvos banke. Jo rengtos skaidrės ar išvados tapo daugelio tyrimo metu V.Vasiliauskui mestų kaltinimų pagrindu.
