„Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią. Tik apie 16 proc. asmenų mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės. Didesnė dalis apklaustųjų tikisi, kad jų pajamos augs arba nesikeis. Lietuvos darbo rinkoje padėtis ir toliau yra stabili. Kitąmet vidutinis darbo užmokestis, kaip prognozuojama, irgi augs, tik lėčiau negu šiemet“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad 2024 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų padidėti 8,5 proc., kai šiemet prognozuojamas 11,8 proc. augimas. Analitikai primena, kad Lietuvoje kitąmet 10 proc. didės minimali mėnesio alga, 20 proc. augs maksimalus neapmokestinamųjų pajamų dydis, o vidutinė senatvės pensija ūgtels 12 procentų.
SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad daugiausia (39 proc.) respondentų mano, jog jų asmeninės pajamos per artimiausius dvylika mėnesių nesikeis. Optimistai, kurie vylėsi, kad jų pajamos augs, sudarė 27 proc. apklaustųjų. Palyginti pesimistų dalis buvo pusantro karto mažesnė. Tai, pasak E.Dovbyšienės, rodo, kad daugumos gyventojų lūkesčiai yra pagrįsti atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos ciklą ir ekonomines prognozes ateinantiems metams.
Vertindami savo dabartinę finansinę padėtį, respondentai beveik po lygiai pasidalijo į tris vienodo dydžio stovyklas. Trečdalis (32 proc.) nurodė, kad yra patenkinti, trečdalis (34 proc.) – nepatenkinti, trečdalis (32 proc.) – neutralūs.
Šiemet didesnio taupymo tendenciją, pasak E.Dovbyšienės, rodo Lietuvos banko duomenys, iš kurių matyti kaip augo bendras gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose. Spalį gyventojai šalies bankuose laikė didesnės kaip 6,19 mlrd. eurų vertės terminuotųjų indėlių – net 70 proc. daugiau negu šių metų sausį, kai suma buvo 3,62 mlrd. eurų. SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės nuomone, šiuos pokyčius lėmė ir patrauklūs pasiūlymai klientams – galimybė gauti didesnes palūkanas už terminuotuosius indėlius.
„Apklausa rodo, kad ne tokia maža apklaustų gyventojų dalis randa galimybių atsidėti dalį pajamų ateičiai, sudaryti finansinę atsargą ir įdarbinti laisvus pinigus“, – pastebi E.Dovbyšienė. 31 proc. tyrime dalyvavusių žmonių nurodė, kad jų šeima gali šiek tiek sutaupyti. 47 proc. teigė, kad laisvų lėšų turi pakankamai, kad galėtų nusipirkti tokį pirkinį kaip televizorių ar šaldytuvą. 5 proc. pažymėjo, kad gali sau leisti pirkti viską, ko nori. Kad pajamos yra nepakankamos ir dėl to šeimai kyla sunkumų, pripažino apie 15 proc. apklaustųjų.
