„Lietuvos rytas“ rašo, kad prie žodžių „Litovskoje moloko“ (lietuviškas pienas) ar „Litovskaja smetana“ (lietuviška grietinė) perdirbėjai dar prirašo Bresto miesto pavadinimą.
Baltarusijos bendrovės „Savuškin produkt“ atstovė Jelena Vasenkova dienraščiui sakė, kad pradėjusi gaminti tokius produktus įmonė nebando pasinaudoti Lietuvos įvaizdžiu.
„Mūsų produktai gaminami pagal caro laikų receptus, tad jiems parinkome su senove asociacijų turintį pavadinimą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Brestas turėjo kitą pavadinimą – Litovskas“, – aiškino įmonės atstovė.
Originalių lietuviškų pieno produktų Baltarusijoje rasti labai sunku. Statistikos departamento duomenimis, pernai į Baltarusiją išvežta vos 1,5 mln. litų vertės pieno produktų.
Šis rodiklis šiemet gali pagerėti, nes Vilkyškių pieninė prieš porą savaičių gavo leidimą eksportuoti į Baltarusiją sūrius.
„Į Baltarusiją kol kas vešime nedidelius kiekius pelėsinio ir kietojo sūrio. Patys baltarusiai tokio negamina, todėl mes matome galimybę šiek tiek uždirbti“, – sakė Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius.
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sakė, kad patekti į kaimyninės šalies rinką lietuviams labai sunku.
„Ten pieno produktų kainas reguliuoja valstybė, valdžia visaip proteguoja vietos gamintojus. Pridėjus muitus lietuviški, kaip ir kiti importiniai produktai, labai pabrangsta“, – sakė D.Trumpa.
Baltarusija, skirtingai nei Rusija, pieno pagamina daugiau nei gali suvartoti, tad lietuviams geriau vežti gaminius į Rusiją.
