Praėjusiais metais baltarusiams išduota 130 tūkstančių Šengeno vizų mažiau nei 2014-aisiais, rodo Europos Komisijos pateikta statistika.
Daugiausiai sumažėjo išduotų vizų Lietuvos vizų centre Minske – 28 tūkstančiais. Lietuvos prekybos centrai sako pastebintys, kad baltarusių sumažėjo, tačiau jie pradėjo elgtis racionaliau.
Lietuva Lenkijai nusileidžia
Suprasti akimirksniu
- Nuvertėjantis rublis baltarusius verčia likti namie – vizų išduota mažiau
- Lietuvos vizų centre Minske vizų išdavimo kritimas – didžiausias
- Baltarusiai į Lenkiją važiuoja gausiau
- Taupantys baltarusiai daugiau užsisakė daugkartinių vizų
Tačiau mūsų šalies vizų centras Baltarusijos sostinėje vis tiek lieka daugiausiai Šengeno vizų baltarusiams išduodantis centras.
Pernai šiame centre baltarusiams išduota per 176 tūkstančius vizų. Palyginimui, Vokietijos konsulatas pernai išdavė 54 tūkstančius Šengeno vizų.
Tačiau Lietuva nusileidžia Lenkijai, į kurią taip pat plūsta apsipirkti baltarusiai. Statistikos lentelėje po Lietuvos konsulato iškart rikiuojasi trys Lenkijos atstovybės – Minske (138 tūkstančiai išduotų vizų), Breste (107 tūkst.) ir Gardine (73 tūkst.).
Beje, Breste esančiame Lenkijos konsulate vizų baltarusiams pernai išduota net daugiau nei užpernai. Tai įrodo, kad baltarusiai Lenkiją lanko kur kas dažniau nei Lietuvą.
Smukęs rublis paveikė perkamąją kaimyninės šalies gyventojų galią. Savo įtaką daro ir sprendimai riboti prekių įvežimą iš ES valstybių, – teigė „Akropolis LT“ vadovė.
Tiesa, tai dar neįrodo, kad baltarusiai jau nusisuka nuo Lietuvos. Mūsų kaimynai pradėjo užsisakinėti ilgalaikes vizas – taip pigiau. Todėl Lietuvos atstovybėse Minske ir Gardine daugkartinių vizų išduota beveik 70 proc. daugiau nei užpernai.
Taigi akivaizdu, kad Lietuvos sprendimas pernai atidaryti keturis naujus vizų centrus Baltarusijoje išėjo į naudą. O Lenkija ir Lietuva savotiškai konkuruoja dėl baltarusių.
Elgiasi jau kitaip
Prekybos centruose „Akropolis“ baltarusiai vis dar sudaro apie 90 proc. pirkėjų iš ne ES šalių. „Pernai jų galimybes apsipirkti Lietuvoje stipriai paveikė kritusi Baltarusijos rublio vertė“, – sakė „Akropolis LT“ direktorė Dovilė Šiekštelytė-Batutienė.
Baltarusijos rublis per pastaruosius 15 mėnesių neteko beveik pusės savo vertės: 2014 m. pabaigoje euras kainavo apie 13 tūkstančių rublių, o dabar jis kainuoja beveik 23 tūkstančius.
„Be abejo, tai paveikė perkamąją kaimyninės šalies gyventojų galią. Savo įtaką daro ir sprendimai riboti prekių įvežimą iš ES valstybių“, – teigė „Akropolis LT“ vadovė.
Tačiau prekybos komplekso vadovė pastebėjo, kad net ir tokia situacija daugumos baltarusių neatbaidė nuo kelionių į Lietuvą, bet paskatino jas planuotis kitaip.
Pasak D.Šiekštelytės-Batutienės, jie pradėjo kur kas aktyviau nei anksčiau naudotis akcijomis.
„Ypač ženklų augimą, lyginant su 2014 m., pernai matėme gegužės ir lapkričio mėnesiais, kai „Akropoliuose“ vyksta „Jamam“ akcijos. Tad galime sakyti, kad baltarusiai pernai stengėsi daugiau naudotis nuolaidomis, mažiau nei anksčiau pirko aukščiausio segmento prekių, tačiau ir toliau važiavo į Lietuvą apsipirkti“, – teigė pašnekovė.
Pirkėjų iš ES nepriklausančių valstybių srautas Vilniaus „Akropolyje“ sudaro iki 5 proc., kituose „Akropoliuose“ ši dalis dar mažesnė. 2015 m. šių pirkėjų sulaukta 12 proc. mažiau.
Vizų išdavimas nelengvėja
Baltarusijos politologas ir migracijos ekspertas Andrejus Jelisejevas baltarusių portalui tut.by sakė, kad Šengeno vizų baltarusiams mažiau išduota todėl, kad šalies ekonomika silpsta. Jis apgailestauja, kad Baltarusijos derybos su ES dėl vizų režimo palengvinimo stringa.
„Apskritai pagal išduotų Šengeno vizų skaičių Baltarusija yra penktoje vietoje pasaulyje. Taigi baltarusiams reikalingos vizos trumpalaikiam buvimui ES“, – sakė jis.
Baltarusiai vizų pageidauja norėdami apsipirkti kaimyninėse šalyse – Lenkijoje ir Lietuvoje. Vakarų Europos šalių konsulatuose prašymų išduoti Šengeno vizą sulaukiama keletą kartų mažiau nei Lietuvos ar Lenkijos atstovybėse.
„Išduotų vizų skaičius sumažėjo ne tik baltarusiams, bet ir rusams bei ukrainiečiams. Dėl ekonominės padėties pablogėjimo baltarusiai, kaip ir ukrainiečiai bei rusai, pradėjo rečiau važinėti į ES šalis“, – teigė A.Jelisejevas.
