Aktyvumo tendencijomis tarp Baltijos šalių išsiskyrė „Nasdaq Vilnius“ birža, kurioje bendra sandorių suma išaugo 12 proc., o didžiausią postūmį tam suteikė bendrovių „Ignitis“ ir Šaulių bankas akcijos.
„OMX Baltic Benchmark“ šiek tiek paaugo, o „STOXX Europe 600“ indeksas smuktelėjo 0,2 proc. Baltijos ir Europos biržos atsiliko nuo JAV rinkos, kuri praėjusį ketvirtį ir vėl pasiekė naujas aukštumas. Nors JAV akcijų indekso „S&P 500“ augimas susitraukė nuo 10,2 proc. pirmąjį ketvirtį iki 3,9 proc. antrąjį, jis gerokai lenkė mūsų ir daugelį kitų Europos biržų“, – antrojo metų ketvirčio rezultatus komentuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.
Bendra „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta antrąjį ketvirtį siekė 116 mln. eurų ir buvo 5 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nors investuotojų aktyvumas vis dar nepersivertė į augimo fazę, tačiau tai buvo mažiausias ketvirtinis kritimas per paskutinius 9 ketvirčius. Iš daugiau kaip 70 listinguojamų akcijų 29-ios fiksavo kilusias prekybos apyvartas.
Tendencijos išsiskyrė Vilniaus ir Talino biržose: palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, „Nasdaq Vilnius“ biržoje akcijų apyvarta augo 12 proc. iki 43 mln. eurų, o jos dalis „Nasdaq Baltic“ padidėjo nuo 31 proc. iki 37 proc. Aktyviausiai prekiauta Baltijos akcija tapo Lietuvos energetikos flagmanė „Ignitis“, sugeneravusi 17,8 mln. eurų apyvartą – penktadaliu daugiau nei prieš metus.
Baltijos rinkose gali pasirodyti naujas žaidėjas – balandį Latvijos transporto priemonių ir vartotojų finansavimo bendrovė „Eleving Group“ pranešė svarstanti galimybes įgyvendinti IPO. Tokį planą anksčiau buvo paskelbusios dar kelios latvių įmonės, bet kol kas šiais metais Baltijos biržose pirminių akcijų siūlymų nevyko.
Debiutantė „Infortar“ toliau džiugina grąža
Labiausiai pabrangusi akcija tarp stambesnių „Nasdaq Baltic“ bendrovių buvo dar tik praėjusių metų gruodį biržoje debiutavusi Estijos investicijų grupė „Infortar“. Jos kaina per antrąjį šių metų ketvirtį pašoko 19 proc., o akcininkams išmokėti beveik 5 proc. pajamingumą nuo akcijų kainos ketvirčio pradžioje siekiantys dividendai.
„Paskutinį ketvirtį investuotojų nuotaikas dėl „Infortar“ teigiamai veikė gegužės pradžioje paskelbti solidūs bendrovės pirmojo ketvirčio rezultatai. Jos EBITDA augo 40 proc., o grynasis pelnas – 36 proc. Pagrindinis augimo variklis buvo energetikos segmentas, kuriame „Infortar“ pasiekė rekordines dujų ir elektros pardavimo apimtis“, – pastebi V.Lapė.
Nuo metų pradžios „Infortar“ akcija investuotojams jau uždirbo daugiau nei 50 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija pakilo beveik 300 mln. eurų iki 832 mln. eurų. Ji tapo ketvirta stambiausia bendrove Baltijos biržose į penktą vietą nustumdama Estijos atsinaujinančios energijos gamintoją „Enefit Green“, bei nedaug atsilieka nuo trečios didžiausios „Telia Lietuvos“.
Brango „Akola“ ir „Invalda INVL“
Lietuvos žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Akola“ buvo antra labiausiai brangusi didesnės kapitalizacijos akcija, užfiksavusi 18 proc. prieaugį.
„Šiai įmonei tai buvo pirmasis teigiamas ketvirtis po keturių iš eilės ketvirčių su besitraukiančia akcijų kaina. Tendencijoms apsiversti padėjo paskelbti gerėjantys finansiniai rezultatai už trečiąjį finansinį ketvirtį, per kurį pavyko sumažinti grynąjį nuostolį nuo 20 mln. eurų, patirtų per tą patį laikotarpį prieš metus, iki 4 mln. eurų“, – pokyčius komentuoja „Swedbank ekspertas.
Kita šio sektoriaus įmonė „Auga“ fiksavo mažiau ryškų grynojo nuostolio sumažėjimą – nuo 3,2 mln. eurų 2023 m. pirmąjį ketvirtį iki 2,6 mln. eurų šių metų pirmąjį ketvirtį. Investuotojų reakcija buvo nuosaki: per praėjusį ketvirtį „Augos“ akcijų kaina sumažėjo 1 proc.
Lietuvos turto valdymo grupė „Invalda INVL“, kurios akcijų kaina paaugo 17 proc., buvo trečia labiausiai pabrangusi stambesnė bendrovė. Grupė pranešė, kad per 2024 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 5 mln. eurų grynojo pelno – apie 4 kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. „Invalda INVL“ taip pat sėkmingai išplatino 10 mln. eurų trejų metų trukmės obligacijų emisiją su 7 proc. fiksuotomis palūkanomis, kurių paklausa beveik 3 kartus viršijo norimą išplatinti kiekį.
„Novaturas“ nuliūdino: krito pelnas, neišmokėti dividendai
Antrąjį ketvirtį didžiausią nuosmukį Baltijos biržose patyrė kelionių organizatoriaus „Novaturo“ akcijos, kurių kaina krito 33 proc.
„Susidėjo net keletas veiksnių, nulėmusių tokią neigiamą rinkos reakciją. Pirmiausia, bendrovė pranešė, kad nesiūlys mokėti dividendų už praėjusius metus, argumentuodama, kad kreditą suteikęs bankas nedavė tam leidimo. Tuo metu investuotojai dėl dividendų turėjo didelių lūkesčių, nes praėjusiais metais „Novaturas“ buvo pagaliau įveikęs Covid-19 sunkumus ir uždirbęs 3,6 mln. eurų grynojo pelno, o įmonės dividendų politika numato akcininkams išmokėti 70–80 proc. grynojo pelno“, – pastebi V.Lapė.
„Novaturas“ taip pat paskelbė, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį bendrovės EBITDA krito 83 proc., o grynasis pelnas per palyginamąjį laikotarpį ištirpo nuo 1,6 mln. eurų prieš metus iki 8 tūkst. eurų. Pasak eksperto, tam didelę įtaką turėjo ir vėl išaugusi konkurencija Baltijos šalių išvykstamojo turizmo sektoriuje, ypač tokiose populiariose kryptyse kaip Turkija. Dėl šios priežasties „Novaturas“ pranešė, kad šiais metais tikisi uždirbti 2–3 mln. eurų EBITDA ir 0,5–1,5 mln. eurų grynojo pelno – reikšmingai mažiau nei 2023 m., kai EBITDA siekė 5,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – 3,6 mln. eurų.
Antra labiausiai atpigusi didesnės kapitalizacijos bendrovė buvo Latvijos dujų prekybininkė „Latvijas Gaze“, kurios akcijos kaina sumažėjo 28 proc. Gegužę bendrovė, kurios laisva akcijų dalis nesiekia net 3 proc., paskelbė, kad planuoja trauktis iš biržos ir išpirkti laisvas akcijas. Rinką neigiamai nustebino išpirkimo kaina, kurią bendrovė nusprendė prilyginti apskaitinei nuosavo kapitalo vertei balanse. Liepos 1 d. „Latvijas Gaze“ pranešė, kad Latvijos bankui tvirtinti pateikė 3,35 euro už akciją išpirkimo kainą: daugiau kaip 60 proc. mažiau nei biržos kaina prieš pasirodant naujienoms apie planuojamą delistingavimą.
„Infortar“ planas nusmukdė „Tallink“ akcijų kainą
Birželį Baltijos akcijų rinką suglumino „Infortar“ savanoriškas siūlymas supirkti keltų operatorės „Tallink“ akcijas už 0,55 euro – kaina buvo apskaičiuota kaip trejų metų kainos biržoje vidurkis, atėmus tuo metu dar neišmokėtus 0,06 euro dividendus už 2023 m.
„Investuotojai neigiamai sureagavo į tokį didžiausios „Tallink“ akcininkės, šiuo metu valdančios 46,8 proc. akcijų, ėjimą. Supirkimo kaina buvo apie 20 proc. mažesnė nei tuo metu buvusi akcijų rinkos kaina, neįskaitant būsimų dividendų“, – pažymi V.Lapė.
„Tallink“ akcija, kuri buvo viena iš labiausiai brangusių praėjusiais metais Baltijos biržose, krito beveik 5 proc. pirmą dieną po naujienos. Akcijų supirkimas tęsis iki rugpjūčio 5 dienos.
Pasak eksperto, investuotojai iki šiol yra pasimetę dėl žinutės, kurią „Infortar“ siunčia rinkai su tokia išpirkimo kaina. Tarptautinėse akcijų rinkose yra įprasta, kad norint įsigyti listinguojamą įmonę pirkėjas turi pasiūlyti reikšmingą premiją nuo rinkos kainos esamiems investuotojams.
„Infortar“ argumentuoja, kad jų pasiūlymas yra orientuotas į stambesnius „Tallink“ investuotojus, kurie negali pasitraukti iš pozicijos per biržą. Tikėtina, kad „Infortar“ pagrindinis tikslas nėra supirkti visas keltų bendrovės akcijas, bet perkopti 50 proc. akcijų dalį. Estijos investicijų grupei tai leistų visiškai konsoliduoti „Tallink“ savo finansinėje atskaitomybėje.
Dėl geopolitinės situacijos planuojama supirkti „Silvano“ akcijas
Gegužės pradžioje bendrovė „Baltplast“, kuriai priklauso 26 proc. Talino biržoje listinguojamos apatinio trikotažo gamintojos „Silvano Fashion Group“ akcijų, paskelbė ketinimą rengti viešą siūlymą supirkti įmonės akcijas ir ją delistinguoti.
Nors „Silvano“ grupės patronuojanti bendrovė yra registruota Estijoje, tačiau jos pagrindinis verslas yra Rusijoje ir Baltarusijoje, o dėl geopolitinės situacijos tai tampa labai komplikuota struktūra. „Baltplast“ informavo, kad rengs siūlymą tik tokiu atveju, jeigu akcijų kaina biržoje reikšmingai nesikeis iki tol, kol Estijos finansų rinkos priežiūros institucija patvirtins siūlymą.
„Tikėtina, kad tai reiškia, jog išpirkimo kaina bus panaši į kainą biržoje prieš paskelbiant apie planuojamą siūlymą. Tai neatrodo itin patrauklus pasiūlymas kitiems „Silvano“ akcininkams, nes dabartinė akcijų kaina yra beveik perpus mažesnė nei prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje“, – situaciją komentuoja V.Lapė.
Vilniaus ir Talino biržos pasuko skirtingomis kryptimis
Vilniaus biržos aktyvumą 2024 m. antrą ketvirtį augino smarkiai padidėjusi prekyba dviem populiariausiomis lietuviškomis akcijomis: „Ignitis“ ir Šiaulių banko.
Tuo metu likvidžiausioje Baltijos šalių biržoje Taline apyvarta smuko 13 proc. iki 70 mln. eurų, o jos dalis susitraukė nuo 66 proc. iki 60 proc. Rygoje akcijų apyvarta nusileido 6 proc. ir su 3 mln. eurų tesudarė 3 proc. bendros rinkos.
Po aktyviausiai Baltijos biržose prekiautos „Ignitis“ akcijos, galinčios pasigirti 17,8 mln. eurų apyvarta, antrą ir trečią vietas užėmė bankai: Estijos LHV apyvarta pasistiebė 6 proc. iki 17,4 mln. eurų, o Šiaulių banko pašoko daugiau nei trečdaliu – iki 14,4 mln. eurų. Abu bankai balandį savo akcininkams išmokėjo didžiausius dividendus savo istorijoje.
Į aktyviausiai prekiautų pozicijų penketuką po ketvirčio pertraukos grįžo „Tallink“, pasiekusi 12,9 mln. eurų prekybos apyvartą, žemyn išstumdama Estijos mažmeninės prekybos grupę „TKM Grupp“. Penktoje vietoje liko „Enefit Green“, kurios akcijų apyvarta smuko trečdaliu iki 12,6 mln. eurų. 2023 m. ši Estijos energetikos įmonė buvo aktyviausiai prekiauta Baltijos akcija, tačiau besitraukiantys įmonės finansiniai rezultatai ir smunkanti akcijų kaina sumažino investuotojų susidomėjimą.
