„Jei Lietuvos ir jos kaimynių ekonomika augs pakankamai sparčiai, akivaizdu, kad turėtų augti ir būsto kainos, nes NT rinka yra tiesiogiai susijusi su ekonomine padėtimi. Jai sušlubavus, automatiškai nurimsta ir būsto sektorius, o jei ekonomikos rodikliai pradeda judėti aukštyn, tai tampa stimulu atsigauti ir būsto rinkai“, – pažymi NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Anot jo, tokio kainų šuolio, koks buvo 2004-2007 m. bei per metus siekė 20-50 proc., tikėtis neverta, bet laukiama nuosaikaus bent 2-5 proc. kilimo.
Pasaulio banko analitikų teigimu, kitąmet Lietuvos ūkis regione augs sparčiausiai – BVP kilstels 3,5 proc., Lenkijos – 3,2, Slovakijos –3,1, Estijos – 3 proc., o Latvija su 2,9 proc. BVP bus penktoje vietoje. Šiemet lyderė pagal 2,9 proc. BVP bus Lenkija, o sunkią ekonomikos krizę patyrusios Latvijos ir Lietuvos ekonomika augs 2,3 proc.
„Situacija Baltijos šalių NT rinkoje jau ilgą laiką stabili, o pagal kainas Vilnius tėra stabiliausia šio regiono sostinė, kur būsto kainos išliko aukščiausios ir per pastaruosius keletą metų iš esmės nesikeitė, o Taline ir Rygoje jos po truputį auga. Viena iš priežasčių – Baltijos šalių NT pradeda domėtis užsieniečiai, ypač Latvijoje, kurie perka būstus Rygoje ir Jūrmaloje. Toks pagyvėjimas jaučiamas ir Lietuvoje, tačiau pirkėjai daugiau žvalgosi į kurortinius miestus – Druskininkus, Palangą ir kitus. Vis dėlto kainų augimo požymiai Lietuvoje pastebimi tik sostinėje“, – komentuoja S. Vagonis.
„Graikijos finansų krizė, ekonominė įtampa Ispanijoje ar Prancūzijoje taip pat lemia būsto kainas pasauliniu mastu, nes sunkumų krečiamų šalių piliečiai investuoja į NT užsienyje, o tai augina jo vertę. Graikai NT perka Londone, prancūzai – šiltuosiuose kraštuose, o ar tokia tendencija atvilnys į Baltijos šalis, abejotina. Vis dėlto žmonės nenori laikyti grynųjų pinigų ir visais laikais investuoja į NT saugesnėse užsienio valstybėse, nes tokia ilgalaikė investicija – viena patikimiausių. Baltijos regionas šia prasme yra vienas iš tokių“, – pastebi vartojimo paskolų ir terminuotųjų indėlių srityje besispecializuojančio banko BIGBANK analitikai.
Estiško kapitalo BIGBANK AS filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas Baltijos regionui prognozuoja nuoseklų augimą. „Per artimiausius 2-3 metus, žinoma, net ir atsižvelgiant į Europos krizę, būsto kaina smukti neturėtų, o palaipsniui gali įgyti nežymią tendenciją šiek tiek kilti. Tie, kurie dėl sunkmečio turi finansinių problemų ar neįgyvendinamų norų ir kartais skuba parduoti būstą, turėtų susimąstyti, nes jį gali perleisti spekuliantams pakankamai pigiai. Neretai finansiniams sunkumams spręsti ar būtiniems didesniems pirkiniams įsigyti galima išsiversti ir neparduodant būsto paskubomis, bet, pavyzdžiui, paimant paskolą su to paties NT įkeitimu bei taip išlošti laiko laukiant geresnių laikų“, – pataria R. Norvilas. Anot jo, viską atsakingai apskaičiavus ir pasitarus su banko specialistais, keliasdešimt ar daugiau tūkstančių litų galima pasiskolinti 15 metų, be to, juos visada galima grąžinti anksčiau, pvz., kad ir pardavus tą patį būstą neskubant už tinkamą kainą. Tokiu būdu atsiperka ir bankui sumokėtos palūkanos , ir daugiau uždirbama.
Be to, pasak bankininko, Lietuvoje žmonės dar labai retai naudojasi pasaulyje įprastu
finansiniu instrumentu – refinansuoti paskolas ar mokėjimus lizingu. Tokia procedūra geriau žinoma įmonėms bei turtingiems klientams, kurie net neturėdami didelių finansinių problemų refinansuoja paskolas iš vieno banko su didesnėmis palūkanomis į kito mažesnes.
„Ir paprastam žmogui refinansavimas net įkeičiant būstą yra naudingas, jei laimima pinigine prasme. Juk prieš sunkmetį daugelis pasiskolinę ar lizingu pirko įvairią buitinę techniką ir kitus daiktus negalvodami, kad kažkas netikėto įvyks ir pateko į bėdą. Dabar trejus metus vargsta ir, atrodo, neturi išeities. Vis dėlto verta pagalvoti ir galbūt ryžtis refinansuoti tokias nemalonias uodegas.“, – aiškina BIGBANK filialo Lietuvoje vadovas. Anot jo, paprastai lizingu įsigyto televizoriaus, šaldytuvo ar automobilio mėnesiniai mokėjimai bei palūkanos būna didesnės nei ilgesnės trukmės vidutinio vartojimo kredito su NT įkeitimu. Refinansavimo galimybė leidžia klientui vėlesniam laikui nukelti atsiskaitymo terminą, sumažinti mėnesines įmokas, išsaugoti būstą ir sugrįžti į normalų gyvenimą.
Registrų centro duomenimis, preliminarus 2012 m. antrojo ketvirčio būsto kainų indeksas rodo, kad Vilniaus butų rinkai tebeieškant aiškesnės krypties likusioje šalies dalyje fiksuotas butų pigimas, o individualių gyvenamųjų namų rinka, nepaisant ryškių trumpalaikių svyravimų, išliko stabili. Pagal pastarųjų metų padėtį, kai augant sandorių skaičiui būsto kainos išliko gana stabilios, Registrų centras konstatuoja, jog šalyje nusistovėjo pakankamai didelė būsto pasiūla, kuri į augantį rinkos aktyvumą kol kas proporcingai didėjančiomis kainomis nereaguoja.
NT ir bankų analitikų prognozėmis, tokia padėtis ateityje turėtų keistis ir išlyginti šias disproporcijas.
