Mato landą sankcijoms apeiti
„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai. Prie dokumento taip pat prisideda Ispanija, Belgija ir Portugalija. Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį patikslino, kad iš viso šią iniciatyvą remia apie dešimt šalių.
„Prieš pusę valandos Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą ir galimai ta diskusija kelsis į Europos Vadovų Tarybą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G.Landsbergis.
„Jeigu būtų padaryta tokio dydžio politinė landa, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai ne tik tiems konkretiems atvejams būtų panaudota spręsti, bet ir, ko gero, sankcijų netgi stipriam apeidinėjimui“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
G.Landsbergio teigimu, Lietuva ir Lenkija sustabdė devintojo paketo priėmimą, tokią poziciją palaiko ir kitos Baltijos šalys.
„Koordinavomės, visada aiškinau savo argumentus visiems, tiesioginis palaikymas iš principo dėl pozicijos, tai buvo Baltijos šalys ir Lenkija“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Jo teigimu, iš pradžių išimtys buvo siūlomos pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.
„Iš pradžių tai buvo pusantro tūkstančio asmenų ir įmonių sąrašas, dabar susiaurėjo šiek tiek, kuriems būtų atlaisvintos ir privačios lėšos, jeigu valstybės nustatytų tų lėšų sąsajas su maisto saugumu. Sunku pasakyti, kaip tiksliai privačios lėšos oligarchų yra susijusios su maisto saugumu, tą klausimą kėlėme“, – kalbėjo G.Landsbergis.
ES Vakarų šalims šalims baiminantis, kad Rusijai naujausios sankcijos trukdys prekybai grūdais ir trąšomis, siūloma taikyti šiems sandoriams išimtis, tačiau G.Landsbergis sako, kad konkrečiais atvejais būtų galima pasitelkti Europos Komisijos išaiškinimą, kaip ir buvo daroma Kaliningrado tranzito per Lietuvą atveju.
„Suprantame partnerių iš Europos susirūpinimą kai kuriais konkrečiais atvejais, kur gali būti tam tikros problemos, kur bankai atsisako apmokėjimus vykdyti ar tranzitą vykdyti, ar kitus dalykus. Tačiau mūsų Vyriausybės įsitikinimu, tikrai tokius konkrečius atvejus galima spręsti Europos Komisijos išaiškinimu, kaip ir buvo Lietuvos atveju“, – sakė G.Landsbergis.
Premjerė: Rusija bando pasinaudoti kainų kilimo baimėmis
Premjerė I.Šimonytė sako, kad Rusija bando pasinaudoti naratyvu, jog ES sankcijos stabdo žemės ūkio produkciją su trečiojo pasaulio šalimis.
„Yra pasaulyje Rusijos spaudžiamas naratyvas, kad Europos Sąjungos sankcijos yra kaži kaip atsakingos už maisto kainų kilimą, ypač trečiojo pasaulio šalyse, nors visi puikiai žino, kad jokia žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota ir tai niekaip nėra susiję. Sankcionuoti yra kai kurie oligarchai ir kompanijos, susijusios su trąšų verslu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ji.
Lietuvos siūlymas išbrauktas
G.Landsbergis pažymėjo, kad iš devintojo sankcijų paketo buvo išbrauktas Lietuvos siūlymas dėl sankcijų taikymo Rusijos atominės energetikos gigantui „Rosatom“.
Anot ministro, Lietuva šį siūlymą buvo pateikusi tris kartus, numačiusi išimtis toms šalims, kurios yra priklausomos nuo „Rosatom“ tiekiamo branduolinio kuro, tačiau šis siūlymas buvo išbrauktas.
Jo teigimu, jei partneriai tęsiant diskusijas sutiktų sankcijų paketą sustiprinti Lietuvos siūlymais, būtų galima tęsti diskusijas ir dėl siūlomų išimčių.
Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų ir maisto tiekimo grandinės.
G.Nausėda žada kelti išimčių klausimą
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptaria sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus.
Kai kurioms ES valstybėms siūlant naujausiame sankcijų pakete Rusijai taikyti išimtis trąšų ir grūdų eksportui, prezidentas G.Nausėda pabrėžia, jog Lietuva su kai kuriomis partnerėmis tam nepritaria ir žada kelti šį klausimą EVT.
„Sankcijų klausimas nėra įtrauktas į EVT darbotvarkę, tačiau Prezidentas kels šį klausimą vadovų diskusijos metu“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Pats G.Nausėda pabrėžė, kad maisto saugumas neturi būti priedanga silpninti sankcijas Rusijai.
„Devintasis sankcijų paketas – jau pakeliui. Maisto saugumas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga silpninti mūsų sankcijas! Sankcionuotiems Rusijos oligarchams neturėtų būti leista pasiekti jų užšaldytų lėšų ir toliau krautis turtą, kol Ukrainiečių civiliai miršta nuo Rusijos bombų“, – tviteryje pareiškė prezidentas prieš EVT.
Anot T.Beržinsko, prezidentas tikisi, kad sprendimas dėl 9-ojo sankcijų paketo bus priimtas artimiausiu metu Europos Sąjungos valstybių narių Nuolatinių atstovų komitete COREPER.
Žurnalistams prieš EVT posėdį G.Nausėda Briuselyje akcentavo, kad politinėje darbotvarkėje parama Ukrainai išlieka prioritetu bei sveikino sprendimą įtraukti Lietuvos pasiūlymus į ES 9-ąjį sankcijų paketą Rusijai – per 200 juridinių ir fizinių asmenų, keturis „dezinformacijos kanalus“, tris bankus.
„Bet esame truputį susirūpinę dėl bandymų atpalaiduoti sankcijų mechanizmą prisidengiant maisto saugumu. Jis yra svarbus, bet neturi būti kaip pasiteisinimas atlaisvinti sankcijas“, – pabrėžė jis.
Klausimą dėl sankcijų išimčių ketvirtadienį EVT žadantis kelti prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad maisto saugumas neturi būti priedanga silpninti sankcijas Rusijai.
„Devintasis sankcijų paketas – jau pakeliui. Maisto saugumas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga silpninti mūsų sankcijas! Sakncionuotiems Rusijos oligarchams neturėtų būti leista pasiekti jų užšaldytų lėšų ir toliau krautis turtą, kol Ukrainiečių civiliai miršta nuo Rusijos bombų“, – tviteryje pareiškė prezidentas.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad prezidentui suteiktas mandatas EVT likti prie pozicijos „išimtys negali būti taikomos (...) kažkokiems subjektams, kurie gabentų vienas ar kitas prekes, šiuo atveju kalbame apie trąšas“.
„Neatsitrauksime nuo pradinių savo pasiūlymų, ką esame sutarę su Baltijos šalimis ir Lenkija“, – BNS sakė parlamentarė.
„Jeigu mes principingai žiūrime į Kremliaus režimą ir žmones, artimus tam režimui, personalijas, tai negalime pasiremti tik maisto saugumo klausimais, kad atsirastų kažkokios spragos, kad kažkokie žmonės, tos personalijos galėtų iškristi iš reguliavimo srities“, – teigė ji.
Komiteto pirmininkė teigė, kad atskiras situacijas, kai nesankcionuoti kroviniai užsibūna ES uostuose, reikėtų spręsti Europos Komisijos gairėmis.
