Devalvacija gali sustiprinti rinkos patrauklumą ir eksporto sąlygas Baltijos valstybėse. Tačiau krintant visuotinei paklausai, devalvacijos efektyvumas gali susilpnėti. Be to, devalvacija neigiamai atsilieptų ir finansinių rinkų paklausai, padidindama paskolų užsienio valiutomis įsiskolinimus ir neabejotinai privestų prie didesnių bankroto atvejų.
Svarbiausia, pasak analitikų, tai, kad devalvacija vienoje valstybėje gali sukelti devalvacijos grėsmę ir šalyse kaimynėse.
Todėl vidinės devalvacijos, kuri jau vyksta, atsižvelgiant į sumažėjusį importą ir stabilų eksportą, pasirinkimas ir jos derinimas su planais artimiausiu metu įsivesti eurą yra labiausiai tikėtina ir efektyviausia taktika, kurią turėtų ir, kaip manoma, renkasi Baltijos valstybių vadovai.
