„Baltijos šalys – geras regionas verslo plėtrai. Kvalifikuoti darbuotojai, sąlyginai žemi veiklos kaštai, geros mokesčių sistemos ir geografinė padėtis yra vieni iš patraukliausių aspektų verslui šiame regione, – apžvelgdamas atlikto tyrimo rezultatus sakė „Business Sweden“ vadovas Rytų Europai ir Turkijai Mantas Zalatorius. – Ne mažiau patrauklumo Baltijos valstybėms suteikia geras atlyginimo ir produktyvumo balansas bei teigiamos ekonomikos vystymosi perspektyvos.“
Apklausoje dalyvavę Švedijos verslininkai gerą gyvenimo kokybę, rinkos pelningumą, geras sąlygas verslui pradėti bei puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą įvardijo kaip dar kelis veiksnius, darančius Lietuvą, Latviją ir Estiją patrauklias verslui.
Praėjusių metų balandžio–gruodžio mėn. vykdyta apklausa siekta išsiaiškinti, kaip Baltijos šalyse veikiančių švediškų įmonių atstovai vertina verslo klimatą šiose šalyse, kokie yra jų ateities lūkesčiai ir kokios, jų nuomone, svarbiausios sritys, kuriose būtini pokyčiai.
Šalių skirtumai akivaizdūs
Daugeliu aspektų visos trys šalys buvo įvertintos panašiai, tačiau skirtumai tarp šių valstybių akivaizdūs, ypač srityse, kuriose būtini pokyčiai. „Lietuvoje veikiančių švediškų įmonių atstovai opiausiais įvardino mokėjimo terminų nesilaikymą, daug laiko atimančias biurokratines procedūras ir sudėtingą susisiekimą su Lietuva oro keliais, – kalbėjo M.Zalatorius. – Latvijoje kritiškiausiai verslininkai įvertino sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo trūkumą bei kelių būklę. Tuo tarpu Estijoje svarbiausiu trūkumu įvardinta geležinkelių infrastruktūra.“
Kad Lietuvoje valstybinės įstaigos mokėjimo terminų visiškai nesilaiko arba laikosi iš dalies, teigė 44 proc. respondentų. Palyginimui, Latvijoje tokią nuomonę išsakė 6 proc., Estijoje – 12 proc. respondentų. 23 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje, 19 proc. Latvijoje ir 5 proc. Estijoje teigė, kad mokėjimo terminų visiškai nesilaiko arba laikosi iš dalies privačios įmonės.
„Mokėjimų kultūra Lietuvoje įvardinta kaip pati prasčiausia Baltijos šalyse, teigiant, kad „pradelsti mokėjimai [Lietuvoje] tapo savotiška tradicija“, – pažymėjo „Business Sweden“ vadovas Rytų Europai.
Mūsų šalyje ginčų sprendimų sistema pasitikima daug mažiau, nei kitose Baltijos valstybėse.
„Lietuvoje šia sistema pasitiki arba labai pasitiki 25 proc. respondentų, Latvijoje – 51 proc., Estijoje – 50 proc. – kalbėjo M. Zalatorius. – Šį nepasitikėjimą galima apibendrinti vieno iš Lietuvoje dirbančių verslininkų išsakyta nuomone: „Lietuvoje bet kas gali paduoti į teismą bet ką – be jokių pasekmių.“
Estija visa galva lenkia kitas Baltijos valstybes ir savo mokesčių sistema. 57 proc. respondentų teigė, kad mokesčių sistema Estijoje yra gera. Tokios pačios nuomonės apie mokesčių sistemą Lietuvoje laikėsi 27 proc. verslininkų, Latvijoje – 32 proc.
Nepasitiki žiniasklaida
Apklausoje dalyvavę švediškų įmonių atstovai gyrė visų trijų Baltijos šalių darbuotojus, apibūdindami juos kaip kvalifikuotus, išsilavinusius, inteligentiškus, jaunus, ambicingus, sunkiai dirbančius, tačiau taip pat pažymėjo, kad jiems trūksta kūrybiškumo ir iniciatyvos.
„Respondentai taip pat teigė jaučiantys tam tikrų specialistų stygių Baltijos šalyse, ypač verslo plėtros, pardavimų ir vadybos srityse, o taip pat – inžinierių, programinės įrangos kūrėjų ir techninį išsilavinimą turinčių darbuotojų“, – sakė M.Zalatorius.
Visoms trims šalims bendras ir sąlyginai žemas pasitikėjimas žiniasklaida. „Nors apklausos dalyviai teigė maną, kad žiniasklaida neblogai funkcionuoja kaip komunikacijos apie jų įmonę platforma, 75 proc. verslininkų žiniasklaidą Baltijos valstybėse įvertino kaip visiškai nepatikimą, mažai patikimą arba iš dalies patikimą informacijos šaltinį“, – sakė M.Zalatorius.
„Atviruose komentaruose švediškų įmonių atstovai rašė abejojantys nepriklausomos žiniasklaidos egzistavimu Lietuvoje, teigė pasitikintys tik keliais žiniasklaidos šaltiniais, – kalbėjo M.Zalatorius. – Respondentas Latvijoje pažymėjo, kad šioje šalyje didžiausi laikraščiai priklauso oligarchams bei pridūrė, kad situacija čia „beveik tokia pati kaip Italijoje.“
Korupcija opiausia Latvijoje
Vienas iš įdomiausių tyrimo rezultatų – korupcijos įtaka verslui. „Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ir Estijoje korupcijos suvokimas yra daug didesnis, nei realus susidūrimas su ja, – aiškino M.Zalatorius. – Antai 46 proc. respondentų Lietuvoje ir 21 proc. respondentų Estijoje teigė maną, kad konkurentai laimi konkursus ar verslo kontraktus todėl, kad naudojasi korupciniais mechanizmais. Tačiau pasiteiravus, ar per pastaruosius trejus metus teko tiesiogiai susidurti su korupcija, teigiamai atsakė 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 5 proc. Estijoje.“
„Keli respondentų komentarai šiuos tyrimo rezultatus puikiai apibendrino. Cituoju: „Su korupcija niekada nesusidūriau tiesiogiai, bet žinau, kad viešuosius pirkimus pralaimėjau būtent dėl jos“, „Korupcijos suvokimas yra didesnis nei pati korupcija. Kai įmonė pralaimi viešuosius pirkimus, ji turi kažkaip paaiškinti, kodėl pralaimėjo. Korupcija dažniausiai tampa geriausiu paaiškinimu“, – respondentų nuomonę dėstė M.Zalatorius.
Rezultatai gerokai skiriasi Latvijoje, kur korupcijos suvokimas ir realus susidūrimas su ja, pasak respondentų, yra toks pat. 46 proc. tyrime dalyvavusių verslininkų tvirtino, kad konkurentai laimi konkursus ar verslo kontraktus todėl, kad naudojasi korupciniais mechanizmais ir lygiai tiek pat, kad jiems teko tiesiogiai susidurti su korupcija.
„Svarbu pažymėti, kad švediškų įmonių atstovai mini, jog per pastaruosius dešimt metų situacija korupcijos srityje tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pagerėjo. Tikimasi, kad ateityje situacija ir toliau gerės“, – kalbėjo M.Zalatorius.
Investicijos Baltijos šalyse padvigubės
Iš viso 2012 m. Švedijos verslininkai Baltijos šalyse planavo investuoti 98 mln. eurų. Šios investicijos per ateinančius trejus metus turėtų padvigubėti ir iki 199 mln. eurų. „2012 m. daugiausia investicijų, 67 mln. eurų, buvo numatyta Lietuvoje, – sakė M.Zalatorius. – Tačiau per ateinančius trejus metus švediško kapitalo įmonės daugiausia investuoti planuoja Estijoje. Apklausoje dalyvavę respondentai nurodė šioje šalyje ketinantys investuoti 85 mln. eurų, Lietuvoje – 71 mln. eurų, Latvijoje – 43 mln. eurų.“
Šiuo metu Baltijos šalyse aktyviai veiklą vykdo per 1 tūkst. švediško kapitalo įmonių: 130 Lietuvoje, apie 300 Latvijoje ir apie 700 Estijoje. Iš viso šiose įmonėse dirba daugiau nei 64 tūkst. darbuotojų. Visose trijose valstybės Švedija užima pirmą vietą užsienio investuotojų sąraše.
Apklausoje dalyvavę verslininkai nurodė per ateinančius trejus metus daugiausia investuoti ketinantys gamybos, žemės ūkio / miškininkystės, mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų bei konsultavimo srityse.
