Tokią poziciją išsakė Vilniuje susitikę ministrai, paklausti apie Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pažadą Leningrado srities gubernatoriui, kad Minskas „priėmė principinį sprendimą dideles krovinių apimtis, įskaitant kalio trąšas ir kitus krovinius, iš Baltijos valstybių uostų nukreipti“ į Rusijos.
„Karts nuo karto girdime tokius signalus. Paskutinis, berods, buvo per Putino (Rusijos prezidento Vladimiro – BNS) vizitą Minske. Palaukime ir pamatysime“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos ministras Audronius Ažubalis.
„Kita vertus, esu įsitikinęs, kad mūsų šalys turi labai modernius uostus su modernia įranga ir konkurencingomis kainomis. Tai klausimas Rusijai ir Baltarusijai, ar sprendimai bus politiniai, ar ekonominiai ir praktiniai“, – kalbėjo ministras, atsakydamas į BNS klausimą.
Urmas Paetas sakė, jog Baltarusijos pareiškimų nereikia pervertinti, nes uostuose kasmet krovinių sudėtis ir kiekis skiriasi.
Jam pritarė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, kuris pabrėžė, kad visos trys Baltijos šalių teikia aukšto lygio paslaugas krovinių pervežimui.
„Jei tai būtų kokie nors politiniai sprendimai, tai būtų labai apgailėtina. Karts nuo karto girdime tokius pareiškimus, bet labai tikiuosi, kad galiausiai nulems ekonomika, o ne politiniai impulsai, nes jie ateina ir praeina“, – kalbėjo E.Rinkevičius Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas sakė, jog Baltarusijos pareiškimų nereikia pervertinti, nes uostuose kasmet krovinių sudėtis ir kiekis skiriasi.
„Aš nesu susirūpinęs, tai uostų reikalas. Pažiūrėjus įdėmiau, galima pamatyti, kaip keičiasi partneriai ir krovinių kiekiai. Taigi nemanau, kad turime pervertinti šį klausimą“, – sakė U.Paetas.
Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka penktadienį pareiškė, kad Baltarusija pasirengusi didžiąją dalį krovinių, šiuo metu gabenamų per Baltijos šalių uostus, nukreipti į Rusijos Leningrado srities uostus.
E.Gentvilas: Baltarusija spaudžia Baltijos šalis mažinti pervežimų tarifus
Klaipėdos uosto vadovas pareiškė, kad Baltarusijos prezidento pareiškimas apie tai, kad didžioji dalis baltarusiškų krovinių iš Baltijos šalių uostų bus nukreipta per Rusiją, yra spaudimas Baltijos šalims mažinti pervežimo paslaugų kainas. Eugenijus Gentvilas pažymi, jog verslo santykiuose paprastai nugali verslo logika.
„Tai yra spaudimas Baltijos šalims, o ne koks nors galutinis sprendimas“, – sakė Eugenijus Gentvilas.
„Tai yra spaudimas Baltijos šalims, o ne koks nors galutinis sprendimas. Net jeigu Rusija lieptų ar prašytų baltarusiškus krovinius vežti per Rusijos uostus, ekonomika negali dirbti nenaudingai, nuostolingai. Naudinga yra vežti per čia – Lietuva yra suinteresuota išsaugoti puikius ekonominius santykius su Baltarusija. Aš manau, kad mes dalyvausime tolesniame pervežime“, – BNS sakė Klaipėdos uosto vadovas.
„Aš manau, kad tai yra paspaudimas Baltijos šalims, tarp jų ir Klaipėdos uostui, ieškant galbūt dar palankesnių sąlygų“, – pridūrė E.Gentvilas.
Be to, anot E.Gentvilo verslo požiūriu toks sprendimas nebūtų logiškas.
„Verslo požiūriu logikos lyg ir nebūtų: tai yra vežti toliau, žinoma, galbūt galima atstumus atpirkti per suderėtus palankesnius tarifus, tačiau ir per Klaipėdą jie tikrai yra palankūs. Be to, suomių įlankoje esantys Leningrado srities uostai yra užšąlantys, ir jie turi didžiules problemas žiemos metu, todėl užtikrinti nepertraukiamą srautą būtų sudėtinga, todėl verslo logikos nematyčiau“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Anot jo, automobiliai kažkada buvo gabenami per Sankt Peterburgą, tačiau prieš trejus metus jį dėl palankių tarifų ir kokybiško darbo nukonkuravo Klaipėda: „Dabar vežami „Belarus“ traktoriai, MAZ sunkvežimiai, kita ratinė technika į Karibų baseino šalis per Klaipėdą“.
Jis prisiminė, jog tiek Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tiek Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas anksčiau yra teigiamai atsiliepę apie bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu.
„Prisiminkime, ką yra pasakęs ponas Lukašenka, būdamas Lietuvoje – kad labai viskas puikiai vyksta per Klaipėdos uostą. Praėjus daugiau laiko, Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas kelis kartus yra pasakęs, kad bendradarbiavimas yra puikus ir ekonomiškai tenkinantis Baltarusiją. Todėl aš negaliu atrasti ekonominių motyvų ar nepasitenkinamų. Jeigu tie nepasitenkinimai būtų esamais tarifais – ar tai pervežimo, ar krovos, ar aptarnavimo tempais, tai būtų sprendžiama darbiniame lygyje. Tikrai tą galima spręsti, aš ne kiek neabejoju, kad net ir “Lietuvos geležinkeliai„ ieškotų sprendimo būdų, tačiau niekas nesikreipė“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak Klaipėdos uosto vadovo, šiemet baltarusiškų krovinių apimtys Klaipėdos uoste išliko tokios pat, kaip ir pernai. Šiemet per 10 mėnesių uostas perkrovė apie 8 mln. tonų baltarusiškų krovinių – jie sudarė apie 30 proc. uosto krovos.
