Apie tai, kokios sukčiavimo formos sutinkamos dažniausiai ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Kokios sukčiavimo formos populiariausios?
Pasak eksperto, kasdien atsiranda vis naujų sukčiavimo formų, todėl būtina žinoti šiuo metu labiausiai paplitusias ir išlaikyti budrumą.
Viena dažniausiai pastaruoju metu pasitaikiusių sukčiavimo formų – telefoninis sukčiavimas, kurio mastai ženkliai išaugo, pažymi L.Sadeckas. Skambinantieji neretai prisistato „Google“ ar banko atstovais ir prašo pateikti prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ar gyvenamosios vietos adresą. Pastarojo jiems reikia neva fiziškai atvykstant paimti mokėjimo kortelę, siekiant ją atnaujinti, tačiau sukčiai paima kortelę su jai priskirtais PIN kodais (šiuos klientai taip pat perduoda), o vėliau lėšos yra išgryninamos, sako ekspertas.
„Dar viena sukčių apgaulė – investicinis sukčiavimas. Jis pagal išviliojamų sumų dydį visuomet būna pirmoje vietoje. Ši schema pasireiškia tuo, kad el. laiškais, telefonu ar socialinėse medijose sukčiai apsimeta investicijų konsultantais, brokeriais ar analitikais ir tokiu būdu bando išvilioti pinigus iš tų, kurie mažai nutuokia apie investavimą. Nesuprasdami investavimo proceso, gyventojai į savo kompiuterius instaliuoja programas ir būtent taip sukčiai perima kontrolę į savo rankas“, – pasakoja L.Sadeckas.
Taip pat ne mažiau pavojinga forma ir vis nustebinanti istorijų gausa – romantinis sukčiavimas. Šiuo atveju nusikaltėliai bando išvilioti pinigus internete susikurdami netikras socialinių tinklų paskyras ir su savo aukomis megzdami romantinius santykius. Vienas įspūdingesnių atvejų – kuomet sukčius, apsimetęs jūreiviu, bandė įtikinti potencialią auką atlikti bankinį pavedimą dėl neįtikėtinos priežasties – neva piratai užgrobė laivą, todėl siekiant išgelbėti turtus ir juos atsiųsti „mylimajai“, buvo reikalingas skubus pavedimas.
Kaip apsisaugoti?
Pirmiausia, pataria ekspertas, niekada niekam neatskleiskite savo asmeninės informacijos ir bet kokių prisijungimo duomenų.
„Pavyzdžiui, jei gavote įtartiną nuorodą, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nuoroda į banko interneto svetainę arba interneto banką, jos nespauskite. Jei vis dėlto paspaudėte ir ji nukreipė į puslapį, kuriame prašoma įvesti banko arba asmens duomenis, jokiu būdu to nedarykite. Taip pat, niekada nesidalinkite savo prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenimis ar mokėjimo kortelės PIN kodu – banko darbuotojai, policijos pareigūnai ar kitos teisėtai veikiančios įstaigos niekada jų neprašys“, – perspėja L.Sadeckas.
Jei nutiko taip, kad vis dėlto kažkam perdavėte savo konfidencialius duomenis, nedelsdami nutraukite bet kokį bendravimą su sukčiais, kreipkitės į savo banką ir praneškite apie tai policijai, primena ekspertas.
