Dujų birža Lietuvoje veiklą pradėjo šių metų kovą. Tačiau tam, kad ji veiktų ne tik teoriškai, trūksta kelių esminių dalykų – Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklių ir alternatyvos „Gazprom“ tiekiamoms dujoms.
V.Jurkevičiaus teigimu, taisyklės jau yra rengiamos. Jas turi paruošti gamtinių dujų sistemos operatorius, pateikti taisykles Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuri turi jas patvirtinti.
„Nuo to momento, kai jos atsiranda, atsiranda prielaidos prekiauti dujomis ir biržoje“, – sakė V.Jurkevičius. Neturint alternatyvaus dujų tiekėjo, prekyba dujų biržoje galėtų vykti nedideliais kiekiais. Dujų vartotojai, netiksliai suplanavę savo dujų poreikį, galėtų prekiauti dujomis tarpusavyje.
V.Jurkevičiaus teigimu, motyvaciją dalyvauti dujų rinkoje sužadins SGD terminalas. Pagal priimtą SGD terminalo įstatymą, per terminalą importuojamų dujų kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus viso Lietuvos Respublikoje suvartojamo gamtinių dujų kiekio per metus. Tokį patį kiekį dujų bus privaloma pirkti iš „Gazprom“.
„Likusieji 50 proc. lieka laisvojoje rinkoje. Kova dėl klientų galėtų vykti kaip tik toje biržoje. Čia, savaime aišku, manoma, kad atsiras žymiai didesnis poslinkis prekiauti dujų biržoje“, – sakė V.Jurkevičius.
Jo teigimu, 25 proc. taisyklė neleis kažkuriam vienam dujų tiekėjui užimti visos rinkos. Ilgalaikės sutartys dėl dujų tiekimo nebus toleruojamos.
„Tai čia yra galimybė abiem pusėm dėl tų 50 proc. rinkos kovoti konkurencinėje kovoje“, – kalbėjo „Baltpool“ atstovas.
Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėse bus numatytos baudos už planuotus, bet nesuvartotus dujų kiekius, kurios sudarys prielaidas mažėti dujų kainoms. Pavyzdžiui, jei už užsisakytų 1000 kubinių metrų dujų nesuvartojimą grės 200 litų bauda, vartotojui apsimokės biržoje parduoti tas dujas už mažesnę kainą – net ir padaręs 200 litų nuolaidą, vartotojas nepatirtų nuostolių.
