„Bankai skolinimo standartus, t. y. reikalavimus, kuriuos turi atitikti norintieji gauti paskolą, su mažomis pertraukomis griežtino dvejus metus iš eilės. Panašu, kad artėja pokyčių metas – atsirado bankų, numatančių švelninti skolinimo standartus gyventojams“, – sako Viktorija Mingailė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Ligšiolinį kreditavimo standartų griežtinimą daugiausia lėmė atsargesnis bankų rizikos vertinimas ir jos toleravimas. Vis dėlto naujausios apklausos duomenimis, pavieniai bankai jau šių metų pirmąjį ketvirtį numato švelninti skolinimo būstui ir vartojimui standartus. Kitaip tariant, gauti paskolą gyventojams gali būti šiek tiek lengviau.
Būsto kreditų, kurie sudaro didžiausią bankų paskolų portfelio dalį, paklausa ir toliau mažėja – tą nurodė 57 proc. apklausoje dalyvavusių ir šias paskolas teikiančių bankų. Būsto kreditų paklausa mažėjo jau penktą ketvirtį iš eilės. Tam įtaką tebedarė aukštas palūkanų normų lygis, prasčiau vertinamos būsto rinkos perspektyvos ir gyventojų lūkesčiai.
Kiek kitokios tendencijos fiksuojamos vartojimo paskolų rinkoje. Jos dažniausiai suteikiamos fiksuotosiomis palūkanomis ir jas mažiau paveikė pastaraisiais metais Europos Centrinio Banko didinta pagrindinių palūkanų norma. Šių paskolų paklausa pernai buvo linkusi augti, tačiau praėjusį ketvirtį bendrai rinkoje ji nepadidėjo. Apklausos dalyviai taip pat neprognozuoja, kad vartojimo paskolų paklausa didės ateityje.
Naujų paskolų įmonėms paklausa mažėjo, tačiau ne taip reikšmingai kaip būsto paskolų. Paskolų įmonėms paklausos sumažėjimą nurodė šiek tiek daugiau nei penktadalis respondentų. Bankų vertinimu, skolinimo įmonėms standartai ateityje turėtų iš esmės nesikeisti.
Bankai palankiausiai vertina miškininkystės, o prasčiausiai – statybos ir transporto sektorių finansinę padėtį. Kartu prasčiausiai įvertinta transporto sektoriaus finansinės būklės perspektyva, kurią kaip blogėjančią nurodė daugiau nei pusė bankų. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šio sektoriaus įmonių finansinės būklės raidos vertinimas suprastėjo, o daugumos kitų sektorių – gerėjo arba iš esmės nesikeitė.
Trečdalis bankų nurodė riboję paskolų teikimą viešbučių ir restoranų bei nekilnojamojo turto (NT) įmonėms, o penktadalis taip teigė apie statybos sektorių. Pagrindinė ribojimo priežastis jau trejus metus iš eilės ir toliau buvo bendra ekonominė situacija, nors keli bankai nurodė per didelius turimus skolininkų įsipareigojimus ir siekį perskirstyti paskolų portfelį.
Vertindami NT kainas ir galimus jų pokyčius, daugiau nei pusė bankų tikėjosi iki 5 proc. sieksiančio senos statybos būstų kainų mažėjimo, o penktadalis teigė, kad jos galėtų mažėti iki 10 proc. Identiškai įvertintos ir perspektyvos komercinio NT rinkoje. Naujos statybos būstų segmente beveik visi bankai tikisi nuosaikaus kainų mažėjimo iki 5 proc.
Per ketvirtį reikšmingai, t.y. pusantro karto, iki 66 proc. padidėjo dalis respondentų, kurie pastebi disbalansų komercinio NT rinkoje – dažniausiai dėl per didelių kainų. Tai didžiausia disbalansų šioje rinkoje įžvelgiančių bankų dalis per daugiau nei penkerius metus.
