Dar 2015 metais bankų būsto paskolų palūkanos svyravo tarp 1,68 ir 1,96 proc., 2016 metais jos artėjo prie 2 proc., o pernai šią ribą perlipo. Šiemet vasarį naujų išduotų būsto paskolų palūkanos pasiekė rekordinius 2,12 proc., rodo Lietuvos banko duomenys.
Kone visos už būstą mokamos palūkanos šiuo metu yra banko marža, kadangi palūkanos, su kuriomis susiejamos būsto paskolos, tokios kaip EURIBOR, yra minusinės. Minusinės tarpbankinės palūkanos buvo nuo pat 2015-ųjų pradžios.
2,12 proc. siekiančios bankų maržos nematytos kone nuo pat ekonominės krizės laikų. Nekilnojamojo turto „burbulo“ laikais 2006-2007 metais bankų maržos tesiekė 0,6–0,7 proc.
Palyginimui, jei būsto paskolos palūkanos paauga vos 0,2 procentinio punkto, 100 tūkst. eurų dydžio kredito, išdėlioto per 30 metų, įmokos padidėja 10 eurų per mėnesį, o per visą paskolos laikotarpį tektų sumokėti 3600 eurų daugiau.
Tačiau didesnė rizika brangių paskolų ėmėjams kiltų tuo atveju, jei palūkanos imtų augti rinkoje – EURIBOR tapus pliusiniu, bankų marža liktų fiksuota, o prie jos prisidėtų bet koks palūkanų padidėjimas rinkoje.
Palūkanos rinkoje priklausys nuo Europos centrinio banko, kuris reguliuoja palūkanas atsižvelgdamas į kainų augimą. Jei infliacija įsibėgėtų – būtų keliamos ir palūkanos.
Šiuo metu prognozuojama, kad ECB galėtų imtis palūkanas kelti virš nulio jau 2018-ųjų pabaigoje, rodo „Trading Economics“ prognozė. Tačiau „Reuters“ apklausti analitikai ramina, kad didesnių palūkanų reikėtų laukti nebent kitąmet.
Tikina nieko nekeičiantys
Lietuvos bankų išduodamų paskolų apimtis šiemet nežymiai mažesnės: per sausį-vasarį bankai išdavė naujų būsto paskolų už 64,3 milijono eurų – pernai per du mėnesius bankai išdavė naujų paskolų už 65,2 milijono eurų.
Patys bankai tvirtina paskolų išdavimo sąlygų negriežtinantys ir nieko nekeičiantys. 15min dar kovo pradžioje kreipėsi į didžiuosius bankus su klausimais, kodėl būsto paskolų palūkanos didėja.
„Bankas teikia būsto kreditus laikydamasis Atsakingojo skolinimo nuostatų, kurių reikalavimai pastaruoju metu griežtinami nebuvo“, – informavo SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė.
Pasak jos, būsto paskolos palūkanų marža nustatoma individualiai. Jos dydį lemia įvairūs kriterijai, įskaitant tiek banko skolinimosi sąlygas rinkoje, tiek ir paties sandorio sąlygas, t. y. individualaus kliento rizikos, įvertinimą (jo finansinės galimybės, kredito istorija, pajamų tvarumas, nuosavų lėšų dalis, kt.).
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė taipogi teigė, kad esminių pasikeitimų būsto finansavimo sąlygose pastaruoju metu nebuvo.
„Būsto finansavimo rinkoje vyrauja sezoniškumas, todėl tiek žiemos, tiek vasaros mėnesiais, gyventojų, besiskolinančių būstui skaičius įprastai šiek tiek sumažėja. Šie metai nėra išimtis ir žiemos mėnesiais „Swedbank“ klientų, pasirašančių būsto paskolas, skaičius visoje Lietuvoje nežymiai mažėjo, lyginant su praėjusių metų rudens laikotarpiu. Tačiau, kaip minėta, nežymus išduotų būsto paskolų skaičiaus sumažėjimas kai kuriais žiemos mėnesiais yra įprastas reiškinys“, – teigė J.Gumuliauskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog visi klientai, kurie kreipiasi į banką dėl būsto finansavimo, yra vertinami individualiai, tad klientams siūlomos maržos gali skirtis priklausomai nuo kliento įsipareigojimų vykdymo istorijos, pajamų tvarumo ir panašių veiksnių.
„Šiuo metu rinkoje vyraujančios vidutinės būsto paskolų palūkanos siekia apie 2–2,1 proc.“, – kovo pradžioje aiškino „Swedbank“ atstovė, nors vasario duomenys jau parodo ir didesnius vidurkius.