Gruodį – pokyčiai pratusiesiems prie gyvo aptarnavimo
SEB bankas gruodžio 2 dieną baigs skyrių tinklo pertvarką – juose bus teikiamos konsultacijos finansiniais klausimais, o grynųjų pinigų operacijos bus atliekamos savitarnos zonose.
„Grynųjų pinigų operacijos (įskaitant užsienio valiutos keitimo operacijas) šiais metais yra teikiamos tik trijų SEB banko skyrių kasose Vilniuje ir Kaune (Naugarduko, Fabijoniškių ir Dainavos). Šių skyrių kasose grynųjų galima pasiimti, jei suma yra ne mažesnė kaip 2 tūkst. eurų“, – BNS sakė SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak jos, pastaruosius kelerius metus bankas pastebi, kad klientai dėl kasdienių paslaugų į banko skyrius užsuka vis rečiau, o banko paslaugomis naudojasi savarankiškai – elektroninėje erdvėje bankas veikia visą parą.
„Swedbank“ nuo gruodžio 9 dienos savo klientų aptarnavimo padaliniuose neteiks valiutų keitimo grynaisiais pinigais paslaugos. Bet grynųjų operacijos eurais tuose padaliniuose, kurie dirba su grynaisiais pinigais, bus ir toliau atliekamos. Šiuo metu „Swedbank“ turi 61 padalinį, o grynųjų operacijos atliekamos 28 iš jų.
„Valiutų keitimo operacijų skaičius „Swedbank“ per trejus pastaruosius metus sumažėjo tris kartus. Klientų elgsena keičiasi dėl euro zonos plėtros ir vis dažniau naudojamų mokėjimo kortelių viešint užsienio šalyse“, – BNS informavo „Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
„Luminor“ jau nuo liepos 1 dienos savo skyriuose nebevykdo operacijų grynaisiais pinigais ir siūlo naudotis savitarnos erdvėmis.
„Šiuo metu skaitmeninio identifikavimo priemones turintis klientas gali gauti iš principo visas bankines paslaugas internete, išskyrus, kai nori nutraukti antros pakopos pensijų sutartį bei kai baigiasi kliento dokumento galiojimas“, – BNS komentavo „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė.
Permainos vertinamos skirtingai
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pažymi, kad bankai neatsisako grynųjų pinigų, tiesiog aptarnavimas pereina „iš žmogaus į aparatą ir tai yra didysis virsmas“. Jis kartu paragino atkreipti dėmesį, jog kiekvienas bankas turi savo specifinę strategiją.
„Turime skirtingus bankus Lietuvoje ir kiekvieno banko strategija yra skirtinga. (...) Bet viena tendencija yra labai aiški: robotizacija ir skaitmenizacija paliečia visas sritis, tarp jų ir bankininkystę, ir tai yra didelė tarptautinė jėga, kuri veikia mus visus tarptautiškai. Tai bankai, nekurdami savo efektyvumo, gali tapti neefektyviais (...)“, – BNS sakė M.Zalatorius.
„Turime aiškiai suvokti: visame pasaulyje bankų padalinių mažėja. Jeigu bandysime eiti prieš pasaulinę tendenciją, greičiausiai ta tendencija bus stipresnė už mus“, – pridūrė jis.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad retėjantis gyvai teikiamų bankų paslaugų spektras daro jas mažiau prieinamas, pavyzdžiui, regionuose.
„Galiu sutikti, kad paslaugų persikėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas, bet tuo pat metu mes turime suprasti, kad dalis visuomenės bus iš esmės atkirsta nuo bankinių paslaugų prieigos. Ir didžiųjų bankų noras optimizuoti savo veiklą ir tuo būdu sukurti daugiau pelno savo akcininkams ilgoje perspektyvoje gali turėti tiems patiems akcininkams labai negerą rezultatą todėl, kad reikia įvertinti ne šiandieninę grąžą, bet ir ilgalaikę grąžą“, – BNS sakė K.Kupšys.
Anot jo, banko darbuotojų keitimas robotais ar bankomatais lems klientų nusigręžimą nuo dabar veikiančių kredito įstaigų.
„Gyvo žmogaus pakeitimas bejausmiu aparatu atgręš dalį klientų pasukti atgal, ir jie tiesiog nelankys to banko skyriaus, kuris liko toks tarsi pusiau virtualus. Kiek nori dėk savitarnos terminalų, bet bendravimo su gyvu žmogumi, ypač jeigu tai yra rimtos, galbūt visam gyvenimui įsigyjamos brangios finansinės paslaugos, tai nepakeis“, – sakė jis.
Tendencijas stebi, bet sekti neskuba
Medicinos bankas, savo ruožtu, šią savaitę paskelbė, kad „perima valiutą keisti norinčius kitų bankų klientus“.
„Šalies bankams atsisakant grynųjų pinigų keitimo operacijų, į smulkųjį ir vidutinį verslą bei fizinius klientus besiorientuojantis Medicinos bankas šią paslaugą ketina toliau teikti visuose savo padaliniuose“, – nurodoma banko pranešime.
Pasak jo, nors kiti bankų rinkos žaidėjai teigia, kad tokios paslaugos poreikis nuolat mažėja, Medicinos bankas skaičiuoja, jog grynosios pajamos iš operacijų užsienio valiuta per devynis šių metų mėnesius siekė 3,7 mln. eurų ir palyginti su atitinkamu 2018 metų laikotarpiu išaugo 5 proc.
Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius šią savaitę teigė, kad bankas nenumato pokyčių su grynaisiais pinigais.
„Neturime kažkokių minčių šiuo metu keisti. Tiek grynieji pinigai, tiek valiutos keitimas mūsų padaliniuose ir šiandien, ir rytoj yra įmanomas. Jaučiame poreikį dalies žmonių sugebėti rasti vietą, kur jie galėtų pasikeisti turimą valiutą ir atlikti tam tikras operacijas grynaisiais pinigais“, – spaudos konferencijoje sakė V. Sinius.
„Jeigu matysime, kad mažėja poreikis grynųjų pinigų, atitinkamai reaguosime. Bet šiandien norime dar turėti paslaugos prieinamumą, tuo ir norime išsiskirti iš kitų“, – pridūrė jis.
„Swedbank“, kalbant apie valiutos keitimą, pažymi, kad užsienyje atsiskaityti mokėjimo kortele yra saugiau negu grynaisiais, o nedidelę grynųjų pinigų sumą galima išsikeisti atvykus svetur arba išsiimti iš bankomato toje šalyje.
SEB atstovė S.Gutauskaitė-Bubnelienė įsitikinusi, jog savitarnos priemonėmis klientai reikalus gali susitvarkyti greičiau, patogiau ir pigiau.
„Savitarnos priemonės (bankomatai, interneto bankas, mobilioji programėlė) yra pigesnė alternatyva operacijoms, atliekamoms tarpininkaujant banko skyriaus darbuotojui“, – sakė ji.
„Luminor“ nurodo, kad didelę dalį kasdienių ir taupymo paslaugų sutarčių klientai gali sudaryti telefoninio pokalbio metu (dėl paslaugų krepšelių, mokėjimo kortelių, e-sąskaitų, indėlių), visos šios sutartys pasiekiamos ir interneto banke.
Fintech: bankų konkurentai ar partneriai?
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas K.Kupšys mano, kad tradiciniams bankams potencialiai praradus dalį klientų, šią nišą užims mažesni bankai, nauji rinkos žaidėjai, finansinių technologijų (fintech) sektoriaus atstovai.
„Gali būti nebe tiek svarbu Lietuvos vartotojui, kas jam suteiks taupymo, investicijų ar kreditavimo paslaugą, nes per fintech'us, kurie plės savo veiklą ES mastu, jiems (vartotojams – BNS) bus prieinami pasiūlymai ir iš kitų šalių, bet tai nėra šios dienos perspektyva, tai neišsprendžia atskirties šiuo metu. Tai yra tam tikras pažadas gal 10-20 metų į priekį“, – sakė jis.
„Tekę jau girdėti, kad norėdamas Europoje padėti indėlį (...) gali paieškoti per tam tikrą platformą, koks bankas duoda daugiau palūkanų ir, iš principo, lietuvis gali taupyti ne Lietuvos banke (tai yra, ne banke Lietuvoje – BNS) pasidėjęs indėlį savo vardu ir jis vis tiek bus apgintas pagal indėlių draudimo schemą“, – kalbėjo K. Kupšys.
Savo ruožtu M.Zalatorius įsitikinęs, kad priešprieša tarpa fintech ir Lietuvoje veikiančio bankų sektoriaus yra dirbtinė.
„Kažkokios kovos tarp bankų ir fintech'ų tikrai nėra (...) Finansinės technologijos yra labai svarbios tiek bankams, kaip ir yra bankai labai svarbūs finansinių technologijų žaidėjams. Nes visa naujausia pasaulio tendencija rodo, kad šitos dvi dalys visiškai integruojasi viena į kitą, kitaip sakant, be bankų finansinių technologijų žaidėjai nelabai gali ką pasiūlyti ir atvirkščiai“, – sakė M.Zalatorius.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia, kad, remiantis Europos bankų federacijos duomenimis, bankų padalinių skaičius nuosekliai mažėja.
2018 metais visoje Europos Sąjungoje veikė apie 174 tūkst. bankų padalinių ir tai – 5,6 proc. mažiau negu 2017 metais. Šis sumažėjimas – didžiausias nuo 2008-2009 metų finansinės krizės. Nuo 2008 metų bankų padalinių visoje ES sumažėjo 27 proc. arba 65-iais tūkst. Ši tendencija esą atspindi, kad vartotojai vis dažniau naudojasi skaitmeniniais bankininkystės sprendimais.
Lietuvoje 2008 metais buvo 783 bankų padaliniai, o šiemet jų yra tris kartus mažiau – 252.
