Taip tikina su komercinių bankų atstovais susitikęs naujasis valstybės valdomos įmonės „Būsto paskolų draudimas“ vadovas Marijus Jūris Mikalauskas, informuoja dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Tokius atvejus, kai perkami keli būstai ir iš to norima užsidirbti, bankai vertins kaip verslą ir suteiks ne paskolą būstui įsigyti, o paskolą verslui. Tai bus kitokios paskolos, jų sąlygos blogesnės – mat yra susijusios su papildoma rizika“, – tikino M.J.Mikalauskas.
Kadangi spekuliantai būtų vertinami kaip rizikingesni klientai nei sau perkantys būstą gyventojai, jiems siūlomų paskolų palūkanos išaugtų.
„Manau, tai būtų teisinga. Dėl tokios bendros politikos bankai dar nėa sutarę, tačiau kai kurie jau turėtų skirstyti klientus į perkančius vienintelį būstą ir kitus“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Patys Lietuvos komerciniai bankai specialių paskolų sąlygų būsto spekuliantams dar nenustatė. Mat kol kas perpardavėjai nelabai domisi tik praėjusių metų viduryje atsigauti pradėjusia būsto rinka.
„Spekuliacinio pirkimo atvejų kol kas daug nepastebime. Jei padėtis keisis, tikrai esame pasirengę įvertinti naują situaciją į tai reaguoti“, – aiškino banko „DnB Nord“ atstovas Andrius Vilkancas.
Spekuliantai turėtų negauti paskolų garantijų ir iš valstybei priklausančio „Būsto paskolų draudimo“. Taip pat draudimo nesulauks perkantys prabangų būstą.
„Mūsų paskolų sistema bus daug labiau socialiai orientuota nei anksčiau“, – sakė naujasis įmonės direktorius M.J.Mikalauskas.
Jis prognozuoja, kad artimiausiais metais būsto paskolų rinka kasmet ūgtelės maždaug 10–15 procentų. Tačiau įmanoma, kad vėliau vėl sparčiai ims pūstis naujas būsto kainų burbulas.
Kol kas paskolas būstui daugiausia ima jaunos šeimos, kurioms pradinį įnašą neretai padeda susimokėti tėvai.
Vidutinis paskolos dydis nesiekia 200 tūkst. litų.
