Po to, kai Didžiosios Britanijos vyriausybė iš nenaudojamų banko sąskaitų nutarė 330 mln. svarų skirti labdarai, 15min pabandė pasidomėti, kiek nenaudojamų pinigų guli Lietuvos bankuose.
Tačiau teko susidurti su netikėta kliūtimi – nė vienas bankas tokių skaičių neatskleidė, o kontroliuojanti institucija Lietuvos bankas tokių duomenų apskritai neturi. Panašu, kad bankams gulintys nenaudojami pinigai – pelningas verslas.
Sąskaitas gali ir patys uždaryti
Lietuvos bankas turi tik informacijos, kiek sąskaitų Lietuvoje yra iš viso ir kiek jų nebuvo naudota ilgiau nei metus.
„Praėjusių metų gegužės pabaigoje bankuose gyventojai buvo atsidarę beveik 5 mln. sąskaitų, iš kurių 1,65 mln. buvo nenaudojamos daugiau nei metus. Daugiau nei 1 mln. neaktyvių sąskaitų buvo tuščios. Apie 0,65 mln. neaktyvių sąskaitų buvo lėšų likutis“, – komentuoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovė Rasa Blinstrubienė.
Lietuvos bankas analizavo sąskaitas, kuriose ilgiau kaip metus nebuvo atliekama jokių operacijų, kadangi teisės aktai suteikia teisę kredito įstaigoms (bankams, kredito unijoms) tokias nenaudojamas ir tuščias sąskaitas uždaryti.
Tačiau kiek galėtų būti 5, 10 ar 15 metų nenaudojamų sąskaitų ir kiek jose galėtų būti pinigų – nežinia niekam.
„Tokių duomenų neturime. Šios informacijos siūlytume kreiptis į bankus“, – tenurodė Lietuvos banko atstovė.
Bankai lyg susitarę: nežinome, nerenkame duomenų
15min kreipėsi į visus didžiuosius šalies bankus dėl ilgesnį laikotarpį nenaudojamų sąskaitų. Pateikti atsakymai – lyg sutarti iš anksto. Nė vienas bankas duomenų neatskleidė.
„Duomenų apie klientų sąskaitų likučius pateikti negalime“, – teigė „Luminor“ kasdienių paslaugų pardavimų padalinio vadovė Miglė Pletkuvienė.
„Banko sąskaitos yra atidarytos neribotam laikotarpiui, todėl bankas nerenka informacijos, kiek yra jūsų nurodyto laikotarpio sąskaitų banke ir koks tokių sąskaitų likutis“, – atsakė SEB banko valdybos narys Vaidas Žagūnis.
„Swedbank“ sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka paaiškino, kad sąskaitoje yra klientų turtas, ir jie patys sprendžia, kaip su turtu nori elgtis.
„Bankas specialiai netikrina, kodėl turėdami sąskaitoje lėšų, klientai neatlieka jokių veiksmų su tomis lėšomis. Bankas taip pat savarankiškai pats nerenka informacijos ir nežino, ar klientas yra miręs. Tokią informaciją bankui pateikia paveldėjimo teisę turintys asmenys, kurie tvarko visus su paveldėjimu susijusius reikalus, įskaitant ir banko sąskaitas“, – sako R.Strauka.
Panašus ir Šiaulių banko atsakymas.
„Šiaulių bankas nekaupia statistikos, kiek yra 5, 10, 15 ar ilgiau metų nenaudojamų sąskaitų, jeigu jose yra lėšų“, – atsakė Šiaulių banko Kasdienių produktų departamento direktorė Jurgita Bulienė.
Sąskaitų skaičiaus nepateikė ir „Citadele“.
Nenaudojamos sąskaitos „garuoja“ – ir po 40 eurų per metus
Praėjusių metų pradžioje bankai pakeitė kainodarą ir įvedė vadinamuosius paslaugų krepšelius – klientai, susimokėję tam tikrą mokestį, gali naudotis apibrėžtu kiekiu bankų paslaugų.
Tačiau tie klientai, kurie krepšelių nepasirinko, priverstinai apmokestinti sąskaitos tvarkymo mokesčiu.
Nuo 2017 m. vasario įvestas sąskaitos tvarkymo mokestis pagrindiniuose bankuose siekia apie 0,7 euro per mėnesį. Taikant tokį įkainį nenaudojamoms sąskaitoms – 650 tūkst. sąskaitų per metus „išgarintų“ apie 5,5 milijono eurų
0,7 euro mėnesinį minimalų mokestį taiko SEB ir „Swedbank“, „Luminor“ banke taikomas 0,8 euro mokestis, o Šiaulių banke – 0,5 euro.
Net ir konservatyviausiu įkainiu – 0,5 euro per mėnesį – visos nenaudojamos sąskaitos (650 tūkst.) per metus „nugaruotų“ kone 4 milijonais eurų.
Verslui taikomi dar didesni minimalūs įkainiai – didžiuosiuose bankuose jie svyruoja tarp 3,3–3,5 eurų per mėnesį.
Nėra teisės pinigus naudoti kitaip
Lietuvoje, priešingai nei Didžiojoje Britanijoje, nenaudojamose sąskaitose gulintys pinigai negali būti panaudoti kitaip – savininkų, net jei jie ir mirę, nuosavybę sergi įstatymai.
O paveldėtojai patys turi žinoti, kur ir kokių pinigų yra. Jei į banką nesikreipia nei paveldėtojai, nei valstybės institucijos – pinigai lieka „garuoti“ banke.
„Kliento mirties atveju lėšos sąskaitoje laukia paveldėtojo, o jam nesant, lėšų gali pareikalauti mokesčių administratorius valstybės naudai“, – aiškina „Luminor“ atstovė.
Lietuvos bankas paaiškina, kad banko sąskaitoje esančių lėšų savininkas yra asmuo, kurio vardu yra atidaryta sąskaita – banko klientas disponuoja šiomis lėšomis. Teisės aktai nenumato kredito įstaigoms teisės disponuoti banko sąskaitoje esančiomis kliento lėšomis, jeigu klientas sąskaita nesinaudoja.
„Spręsdamas neaktyvių sąskaitų klausimą, Lietuvos bankas parengė poziciją, kurioje kredito įstaigoms pateikiamos rekomendacijos, kaip tvarkytis su nenaudojamomis klientų sąskaitomis. Viena iš rekomendacijų – pastebėjus, kad vartotojo sąskaita, kurioje yra lėšų, nėra nenaudojama daugiau nei metus, išsiaiškinti, ar klientui tikrai reikia tokios sąskaitos“, – sako Lietuvos banko atstovė R.Blinstrubienė.
Sąskaitą uždaryti gali, bet to nedaro
Lietuvos banko atstovė tikisi, kad „kredito įstaigoms aktyviai bendraujant su vartotoju ir aiškinantis jo poreikius, tokių nenaudojamų sąskaitų skaičius turėtų mažėti“.
Tačiau bankų atstovai patikina, kad teisę sąskaitą uždaryti turi, tik ja nesinaudoja.
„Luminor“ turi teisę metus nenaudojamą kliento sąskaitą uždaryti, tačiau tokių veiksmų nesiima, jei sąskaitoje yra lėšų likutis. Lėšos banko sąskaitoje yra privatus banko kliento turtas ir klientas turi teisę savo turtu naudotis bei disponuoti tada, kai nusprendžia“, – teigia banko atstovė.
Šiaulių bankas patikina, kad jeigu nenaudojamoje sąskaitoje lėšų yra, „bankas gali tik susisiekti su klientu ir priminti apie šią sąskaitą, išsiaiškinti, ar ji dar reikalinga arba paraginti ja naudotis“.
Tik „Citadele“ banko korporatyvinės komunikacijos vadovė Rasa Petruškevičienė patikino, kad bankas iš tiesų susisiekia su klientu, jei sąskaitoje nevykdomos jokios operacijos, 15min neturi galimybių patikrinti tokios informacijos.
„Jei su klientu nepavyksta susisiekti, sąskaitą uždarome, bet sąskaitos likutį perkeliame į vidinę banko sąskaitą ir, klientui susisiekus, pervedame pinigus į jo nurodytą sąskaitą, nes šiomis lėšomis disponuoti gali tik pats klientas – tai reglamentuoja Lietuvos įstatymai“, – aiškina R.Petruškevičienė.
Anot jos, galbūt būtų galima „svarstyti idėją, kad su kliento sutikimu, nenaudojamos sąskaitos likutį bankai galėtų pervesti labdaros organizacijoms, tačiau tai turėtų būti savanoriškas veiksmas“.
SEB banko atstovas pažymėjo, kad bankas reguliariai, kartą per metus, uždaro tik neaktyvias sąskaitas, kuriose pinigų nelikę.
„Bankas taip pat turi teisę uždaryti kliento vardu atidarytas banko sąskaitas, jeigu klientas atsisako bankui pateikti teisės aktuose numatytą privalomą informaciją apie save ar apie sąskaitoje laikomą piniginių lėšų kilmę ir pan.
Tokiu atveju uždarant banko sąskaitą sąskaitoje esantis lėšų likutis teisės aktuose nustatyta tvarka yra išduodamas klientui arba pervedamas į kitą kliento nurodytą banko sąskaitą, o jeigu toks nurodymas nėra pateikiamas – į vidinę banko sąskaitą, kurioje pinigai laikomi tol, kol kreipiasi klientas“, – pažymima SEB banko atsakyme.
