„Urbo“ banko ekspertų teigimu, aukštas vartotojų pasitikėjimo rodiklis bei optimistiniai ateities lūkesčiai signalizuoja, kad artimiausiu metu vartojimo apimtys neslūgs.
„Vartojimo kreditų rinka sparčiai auga arba iš esmės suprastėjus ekonominei situacijai, kai vartotojai skolinasi pinigų einamosioms išlaidoms, arba stabilaus ekonominio kilimo metu, kuomet tvirtą finansinį pagrindą turintys gyventojai drąsiai skolinasi lėšų didesniems pirkiniams, kelionėms ar būsto remontui. Akivaizdu, kad dabar stebime antrąjį scenarijų, o matydami gerėjantį namų ūkių finansinės būklės vertinimą ir optimistinius ateities lūkesčius, neabejojame, kad vartojimo paskolų bumas tęsis ir šiemet“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis antrąjį ir trečiąjį praėjusių metų ketvirčius buvo aukščiausias nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios ir vienas didžiausių nuo pat 2008 m. pasaulinės finansų krizės laikų. Lapkritį šis rodiklis pasiekė 6 punktus – 7 proc. punktais daugiau nei prieš metus.
Tuo tarpu visos ES vartotojų pasitikėjimo vidurkis lapkritį tesiekė 12.4 punkto.
Pasak J.Ivaškos, itin spartus vartojimo paskolų augimas Lietuvoje stebimas nuo pat antrojo praėjusių metų ketvirčio pradžios.
„Svarbiausia, kad dabartinis augimas anaiptol nereiškia lengvabūdiškų gyventojų bandymų skolintis, tinkamai nepasveriant savo finansinių galimybių. Ankstesnių finansinių krizių pamokas išmokę bankai šiuo metu itin preciziškai vertina kiekvieno gyventojo galimybes laiku grąžinti paskolą. Be to, per artimiausius kalendorinius metus lietuviai nusiteikę ne tik išlaidauti, bet ir sutaupyti – tai rodo ir nuomonių tyrimai, ir stabiliai auganti indėlių suma bankuose“, – pastebi „Urbo“ Verslo tarnybos direktorius.
Valstybės duomenų agentūros tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė, arba 57 proc. šalies gyventojų tikisi per artimiausius 12 mėnesių ir kažkiek susitaupyti, o visiškai to nesitiki tik 14 proc. lietuvių. Svarstydami apie savo artimiausių 12 mėn. išlaidas didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai ir pan.), ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, kad ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių.
Augimą demonstruoja ir indėlių rinka: pavyzdžiui, naujų namų ūkių indėlių suma spalio mėnesį perkopė pusę milijardo ir pasiekė 527,3 mln. eurų bei beveik dešimtadaliu viršijo rugsėjo rezultatą (486 mln. eurų).
Atsigaunant namų ūkių vartojimui, jau beveik metus didėja ir mažmeninės prekybos apimtys. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje augo beveik visų pagrindinių prekių grupių prekybos apyvarta, o pagrindinę įtaką tam darė būtent vėl pradėjusi augti namų ūkių perkamoji galia ir optimistinės vartotojų nuotaikos, kurios, kaip rodo apklausos, neturėtų prastėti ir artimiausioje ateityje.
Jau minėto Valstybės duomenų agentūros tyrimo duomenimis, beveik trečdalis, arba 29 proc. Lietuvos gyventojų tikisi, kad per artimiausius 12 mėnesių jų namų ūkio finansinė padėtis gerės ir tik 8 proc. mano, kad ji blogės.
Pozityvius gyventojų lūkesčius patvirtina ir tarptautinių institucijų prognozės. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2024 m. Lietuvos BVP augimas sieks 2,4 proc., šiemet – 2,6 proc. Vidutinė metinė infliacija 2024 m. nesieks ir vieno procento (0.9 proc.), o 2025-aisiais grįš prie konverguojančiai ekonomikai įprasto tempo ir sieks 2,4 proc.
