Asmeninės kredito istorijos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenimis, asmenų, kurių skolos viršija 20 tūkst. Lt, yra 14,5 tūkst. Bendra jų skola sudaro 2,4 mlrd. – šie gyventojai vidutiniškai skolingi 166 tūkst. O visų Lietuvos prasiskolinusių gyventojų įsipareigojimai siekia beveik 3 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad jei Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliotų jau šiandien, bankrotą skelbti galėtų 80 proc. skolininkų.
Advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba sakė nesitikintis, kad, įsigaliojus įstatymui, prasidės fizinių asmenų bankrotų bumas. Anot jo, 20 tūkst. Lt nėra ta suma, dėl kurios gyventojui apsimokėtų skelbti savo bankrotą.
„Pagal įstatymą turi būti sudarytas skolų grąžinimo planas. Tai 20 tūkst. Lt skolingas asmuo per penkerius metus gali atiduoti skolą net ir tuo atveju, jei gauna tik minimalią mėnesinę algą. Galų gale apsimoka geriau grąžinti tą skolą, negu bankrutuoti, tuo labiau kad kainuoja ir pati procedūra, ir bankroto administratorius ir, žinoma, advokatas. Taigi manau, kad bankroto prašys tie žmonės, kurių skolos siekia 80 tūkst. ir daugiau“, – 15min.lt sakė G.Žlioba.
„Aišku, parodys praktika, bet žmonių susidomėjimas bankrotu dabar nėra didelis. (...) Apie bankrotą galvoja tie, kurių skola siekia 200 tūkst. Lt, 300 tūkst. Lt ir daugiau“, – sakė advokatas.
Kiek galėtų kainuoti bankroto procedūra, G.Žlioba tiksliai negalėjo pasakyti, tačiau minėjo, kad fizinio asmens bankrotas galėtų kainuoti tiek pat, kiek kainuoja įmonės bankrotas. Fiziniam asmeniui bankrutuoti galėtų kainuoti apie tris tūkstančius litų. Ūkio ministerija rengia bankroto procedūrų kainyną, į kurį bus įtraukta bankroto kaina ir fiziniam asmeniui.
G.Žliobos manymu, kalbos, kad dėl priimto Fizinių asmenų bankroto įstatymo bankai, pavyzdžiui, kels palūkanas, yra tik spekuliacijos viešoje erdvėje.
„Mano galva, tikrai taip nebus. Jeigu ir bus, tai bus labai laikina. Galime pažiūrėti į užsienio valstybių patirtį – kas galėtų pasakyti, kad Didžiojoje Britanijoje (kur fiziniai asmenys gali bankrutuoti) palūkanos yra didesnės negu Lietuvoje“, – kalbėjo G.Žlioba.
Bankai dėl naujo įstatymo esą nenukentės.
„Iš esmės, jeigu žmogus yra nemokus, tai jie (bankai) paskolas yra atidėję į blogų paskolų portfelį. Dabar išvis kai kurie žmonės nemoka. Jei jie suderins planą su banku, tai penkerius metus mokės ir šiek tiek bus grąžinta, o dalį, aišku, reikės nurašyti", – aiškino advokatas.
Kraštutinumas
15min.lt anksčiau jau rašė, kad fizinių asmenų bankrotas gali būti laikomas kraštutine priemone.
„Šis sprendimas turėtų būtų priimamas tik tada, kuomet išbandytos visos kitos alternatyvos. Taip pat asmens bankrotas turėtų apsaugoti ir kreditorių interesus. Bankrotas neturi būti suprantamas kaip priemonė išvengti prisiimtų įsipareigojimų. Kai gyventojui iškyla sunkumų atsiskaitant su finansų įstaiga, tai patarimas būtų kreiptis į banką ir prašyti peržiūrėti įmokų mokėjimo grafiką, galbūt prailginti atsiskaitymo terminą, kad sumažėtų mėnesinė įmoka ar pan“, – sakė „Mano Creditinfo“ projekto vadovas Marius Zaikauskas.
Jo teigimu, tvarkinga kredito istorija yra svarbi kiekvienam asmeniui, nes tai gali nulemti mažesnes paskolų palūkanas. Kreditų biure „Creditinfo“ kaupiama ir saugoma visų nuo 18 metų Lietuvos piliečių kredito istorija net ir tokiu atveju, jeigu asmuo ir nėra pradelsęs atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Jeigu asmuo neturi pradelstų mokėjimų, tuomet jo kredito istorija yra tvarkinga.
Duomenys apie gyventojų pradelstas skolas kreditų biure „Creditinfo“ yra kaupiami dešimtmetį. Asmeniui net ir padengus uždelstą mokėjimą, įrašas apie pradelstą skolą kreditų biuro dalyviams dar bus prieinamas dešimt metų. Tokiu būdu siekiama užtikrinti atsakingą skolinimąsi.
