Lietuvos banko (LB) atliktos apklausos duomenimis, artimiausią ketvirtį bankai skolinimo standartų verslui žada iš esmės nekeisti, tačiau būsto ir vartojimo paskolų standartai gali dar šiek tiek griežtėti.
„Bankai apdairiai vertina kylančių bazinių palūkanų normų poveikį kredito rizikai ir bendrą ekonominę padėtį, tebėra linkę prisiimti mažiau rizikos. Vis dėlto žvelgiant į ateitį matomas atsargus optimizmas – namų ūkių paskolų paklausa turėtų iš esmės nebekisti, o skolinimo standartų griežtinimą ateityje numato tik pavieniai bankai, tad padėtis iš esmės pradeda stabilizuotis“, – pranešime sakė LB ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
Du bankai teigė, kad naujų paskolų įmonėms ir būstui įsigyti paklausa šiek tiek mažėjo, tačiau taip teigiančių bankų dalis mažėja. LB teigimu, tai rodo, kad nuo 2022 metų pabaigos pradėjusi mažėti paklausa stabilizuojasi. Bendrai neigiamą įtaką vis dar darė kylančios palūkanų normos, verslo paskolų segmente – ir sumažėjęs investicijų finansavimo bei apyvartinių lėšų poreikis, o būsto paskolų – prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir blogiau vertinamos būsto rinkos perspektyvos.
Daugiau nei trečdalis bankų nurodė, kad dėl ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimo ir palankesnės skolinimosi kainos vartojimo ir kitų paskolų paklausa toliau augo. Per artimiausią ketvirtį keli bankai tikisi, kad naujų paskolų verslo paklausa dar šiek tiek mažės, o gyventojams – iš esmės nesikeis.
Bankai nurodė šiek tiek griežtinę skolinimo standartus ir planuojantys juos nežymiai griežtinti namų ūkiams ir ateityje. Standartų griežtinimas stebimas jau šeštą ketvirtį iš eilės, tačiau pastaruosius du ketvirčius standartų griežtinimą nurodo tik pavieniai bankai, o dauguma teigia, kad jie iš esmės nekinta.
Prasčiau bankai įvertino viešbučių ir restoranų, apdirbamosios gamybos bei statybos įmonių finansinę būklę, o palankiausiai – miškininkystės ir prekybos įmonių. Taip pat daugiau nei pusė respondentų įvardijo blogėjančią NT ir apdirbamosios gamybos sektorių finansinės būklės perspektyvą.
Apie trečdalis apklaustų bankų nurodė riboję paskolų teikimą statybos, NT ir viešbučių bei restoranų veikloms. Taip pat pavieniai bankai nurodė riboję skolinimą transporto sektoriui ir būsto paskoloms. Pagrindinė ribojimo priežastis ir toliau buvo bendra ekonominė padėtis, nors trečdalis bankų kaip priežastį nurodė ir skolininkų finansinę būklę, o keli bankai – siekį perskirstyti paskolų portfelį.
Beveik pusė apklaustų bankų tikėjosi, kad senos statybos būstų kainos mažės iki 5 proc., o trečdalis teigė, kad kainos galėtų mažėti iki 10 proc. Naujos statybos būstų segmente kainų mažėjimo iki 5 proc. tikėjosi daugiau nei pusė apklaustų bankų, o vienas bankas nurodė galimą kainų susitraukimą iki 10 proc.
Šiek tiek mažiau nei pusė bankų nurodė, kad iki 5 proc. mažės komercinio NT kainos, o keli tikėtųsi ir didesnio nei 5 proc. kainos sumažėjimo. Gyvenamojo NT segmente, kaip ir ankstesnį ketvirtį, visi bankai, o komercinio NT segmente – trečdalis bankų įžvelgė disbalansų, abiejuose segmentuose daugiausia dėl per didelių kainų.
Apklausa atlikta šiemet birželį–liepą, joje dalyvavo šeši komerciniai bankai ir keturi užsienio bankų filialai.
