Dar Seime baidomasi minties derantis su piktybiškai besielgiančiais bankais paimti iš jų valstybinius pinigus ir sukrauti kokiame nors valstybiniame komerciniame banke. Seime į tokias iniciatyvas reaguojama labai asmeniškai. Kodėl?
Ekonomistė Aušra Maldeikienė sako, kad atsakymo reikia ieškoti valstybę valdančių asmenų asmeninėje buhalterijoje.
Valstybė pavojuje!
Atsimenate? Buvo toks nutikimas, kai tuomečio premjero Gedimino Kirkilo metinėje ataskaitoje nežinomas atlapaširdis iš Lietuvos banko parašė, kad skandinaviškų bankų koncentracija sudaro grėsmę nacionaliniam saugumui. Kilo baisus triukšmas ir tą sakinį iš ataskaitos išbraukė. Valstybės saugumiečiai esą tokios grėsmės neįžvelgia. Kodėl neįžvelgia, jei šiandien net Andrius Kubilius sako, kad bankai gilina krizę?
Ponas Malakauskas bankams yra labai skolingas, nes nusipirko kotedžą sostinės Žvėryno mikrorajone, Paribio gatvėje.
Atsakymo paieškokime keistoje vietoje – Povilo Malakausko asmeninėje buhalterijoje. Ponas Malakauskas bankams yra labai skolingas, nes nusipirko kotedžą sostinės Žvėryno rajone, Paribio gatvėje. Kotedžą nelegaliai pradėjo statyti, o vėliau nežinomu būdu legalizavo ir pardavė Valstybės saugumo departamento (VSD) šefui dabartinis sostinės meras Vilius Navickas.
Dėl to pirkimo įvyko toks LNK „Paskutinės instancijos“ ir sostinės mero dialogas. „Tai kas iš to, kad nusipirko? Tai labai gerai, kad nusipirko, įsikūrė ir gražiai gyvena. Į sveikatą!“ – „O galėtumėt pasakyt, už kiek nusipirko?“ – „Ne, negalėčiau pasakyt.“ – „Kodėl?“ – „Todėl, kad tai yra įmonės ir jo... manau, sutarties dalykai.“
Kodėl meras nenori pasidžiaugti, kiek jam sumokėjo valstybės saugumo šefas? Ogi todėl.
Mero įmonės tinklalapyje minėtas kotedžas buvo parduodamas už 1,5 mln. litų. 2007 metų pabaigoje, jei tikėsime Malakauskų šeimos deklaracijomis, jie nebuvo išpardavę savo gausaus nekilnojamojo turto, todėl kišenėje turėjo 300 tūkst. savų ir 290 tūkst. skolintų litų. Tačiau sandoris įvyko: P.Malakauskas šeimai šv. Kalėdoms parnešė sutartį dėl 1,5 mln. litų vertės kotedžo pirkimo.
Ar tai reiškia, kad V.Navickas VSD vadovui suteikė 900 tūkst. litų nuolaidą? Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kai jai vadovavo P.Malakauskas, vyravo nuomonė, kad tokios nuolaidos labai panašios į kyšius. Tokį klaidingą įspūdį galima susidaryti iš viešai skelbiamų P.Malakausko deklaracijų.
Beje, „Paskutinės instancijos“ duomenimis, Malakauskai skolinosi iš banko ne tuos deklaruotus 290 tūkst. litų, bet gerokai daugiau, t. y. 203 240 eurų, arba 701 178 litus. Kadangi P.Malakauskas apsimetė, kad LNK nepaskelbė šitų dalykų (nuo laidos transliacijos jau praėjo 2 savaitės), tai turime konstatuoti, kad, mūsų žiniomis, skirtumas tarp viešai skelbtų pusantro milijono ir realios kotedžo pirkimo kainos tesudarytų apie pusę milijono litų... Jums palengvėjo? Mums ne. Toks vienam asmeniui pritaikytas „išpardavimas“ nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos šulais.
Mūsų nuomonę dėl ypač didelės nuolaidos patvirtina ir 2008 metų P.Malakausko turto ir pajamų deklaracija. Po metų nuo kotedžo pirkimo šeima deklaravo 600 tūkst. litų padidėjusį turtą.
Prasiskolinęs dėl moters
P.Malakauskas gali ramiai sau gyventi prabangiame pigiai įsigytame kotedže, nes Seime niekas jam nepriekaištaus. Juk negali mėtyti akmenų, pats sėdėdamas ant stiklo kalno... Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (privalo vykdyti VSD parlamentinę priežiūrą), pats turintis finansinių problemų dėl labai jaunos moters, panelės Mildos Petrokaitės, įdarbintos Seimo Užsienio reikalų komitete.
„Paskutinė instancija“ patikrino Valstybinėje mokesčių inspekcijoje: A.Anušauskas nedeklaravo už pusę milijono Vilniaus centre pirkto buto, bet pranešė kartu su M.Petrokaite pasiskolinęs apie 400 tūkst. litų. Taip ir parašyta: kartu pasiskolino. Panelė Petrokaitė patikslino: ponas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „tik“ laidavo jos paskolą savo turtu ir pajamomis. T. y. jei panelė neteks darbo ir pajamų, jos skola guls ant A.Anušausko pečių.
„Tai čia kito asmens gauta paskola.“ – „Kas tas asmuo? Kodėl laidavot?“ – „Čia mano draugė.“ – „O jūs gyvenat nesusituokę?“ – paklausė žurnalistė visiškai teisėtai, nes ponas priklauso partijai su priesaga Lietuvos krikščionys demokratai ir balsuoja už gana radikalią šiems laikams tradicinės, katalikiškos šeimos koncepciją.
Taigi, koks atsakymas? „Išjungsit kamerą, aš jums paaiškinsiu...“ – atsakė konfidencialusis A.Anušauskas ir paaiškino taip, kad žurnalistei susidarė įspūdis, jog M.Petrokaitė buvo A.Anušausko žmona... Šitą klaidingą prielaidą paneigė pati M.Petrokaitė pareikšdama, kad „mes nebuvom susituokę“ ir „jis visada turėjo kitą žmoną“.
Vietoj moralo: jeigu ši istorija bylotų apie kaimyną, kuris yra troleibuso vairuotojas arba medkirtys, tai tebūtų primityvus santykių „trikampis“. Tačiau šitaip sau leidžia elgtis žmogus, atsakingas už šalies saugumą.
Vietoj moralo: jeigu ši istorija bylotų apie kaimyną, kuris yra troleibuso vairuotojas arba medkirtys, tai tebūtų primityvus santykių „trikampis“. Tačiau šitaip sau leidžia elgtis žmogus, atsakingas už šalies saugumą: įsivelia į istoriją su jauna moterimi ir įsipareigoja jai visu savo turtu ir ateities pajamomis. Tampa ypač priklausomas nuo bankų ir turi nuolatinį ypač didelių pajamų poreikį.
Istorija žino daugybę atvejų, kai dideli politikai žlugo per tai, kas priešiškų specialiųjų tarnybų žargonu vadinama „karštas ...“ Kita priežastis, daranti asmenį patrauklų verbavimui, – finansinės problemos. 2:0 – pono Anušausko nenaudai. Valdomas žmogus!
Beje, praėjusią vasarą A.Anušauskas skelbė pasipiktinusį straipsnį, kad jam bankai nesuteikė vartojamosios paskolos atostogoms užsienyje. Ačiū bankams. Niekas neturės jokių nuotraukų, kaip tai nutiko Algirdui Brazauskui.
Bankrotė Nr.1
„Lietuvos laukia baisus tragiškas košmaras. Jie duoda paskolas tokiems žmonėms kaip Agnė Bilotaitė. Iš kur ji gavo pinigų neturėdama turto? Nueikite į banką ir pasakykite: „Turiu 52 tūkst., noriu turėti 600 tūkstančių.“ Manau, kad su jumis kalbės, nes pasižiūrėti į psichinį ligonį gali būti labai juokinga“, – aiškina socialinių mokslų daktarė ekonomistė A.Maldeikienė žvelgdama į viešai paskelbtą A.Bilotaitės pajamų ir turto deklaraciją.
Dokumentas byloja, kad A.Bilotaitė, turėdama 52 tūkst. litų turtą, įtikino banką suteikti jai 600 tūkst. litų paskolą. Kilus krizei bankas elgiasi dar keisčiau. Kitaip nei su normaliais skolininkais, jis Seimo narės nespaudžia grąžinti skolos anksčiau, išparduoti visą turimą turtą.
A.Bilotaitė atsilygina savo geradariams balsuodama už kreivą šleivą aukštojo mokslo reformą, kurios esmė – perkelti mokslo finansavimą ant vakarykščių abiturientų pečių, priverčiant juos skolintis už 10 proc. palūkanų. „Balsavote už?“ – klausiame Seimo narės. „Bet čia jau nuspręsta yra... Na, reikia, na, nuspręsta... galima juk sprendimus pakoreguoti ir pakeisti“, – patvirtina mūsų nuogąstavimus A.Bilotaitė.
Dar ji teigia, kad dabar, Seime, jos pajamos ryškiai sumenko. O kiek? Keletą kartų? „Taip“, – patvirtina Seimo narė. Tačiau A.Bilotaitės turto ir pajamų deklaracija byloja ką kita. Iš jos matyti, kad panelė iki Seimo teuždirbdavo apie 2000 litų per mėnesį. Taigi jos pareiškimas apie sumenkusias pajamas (juk Seimo narys uždirba per 5000 litų) rodo, kad dalies pajamų ji tiesiog nedeklaruodavo. Vadinasi, slėpė mokesčius?
Dėl labai sudėtingos finansinės situacijos A.Bilotaitė turės būti ypač lojali partijos rinkimų sąrašus formuojančiam A.Kubiliui, nes nepatekusi į kitą Seimą, tiesiog neteks visko, ką turi, o vėliau visą gyvenimą mokės bankui skolos dalį, likusią išpardavus turtą.
„Jeigu būčiau STT pareigūnas, iš karto A.Bilotaitę pradėčiau sekti, nes neaišku, kaip jinai grąžina tuos pinigus, juk tokie dalykai yra pirmas žingsnis į korupciją“, – sako A.Maldeikienė.
Panaši painiava su mokesčiais ir Vilniaus mero V.Navicko deklaracijoje. Jis rodo pernai uždirbęs per 117 tūkst. litų, bet tesumokėjęs 1050 litų mokesčių.
A.Maldeikienės pamokslas lietuvių tautai toks: „Vadinasi, mokesčių tarifas yra 0,87 procento. Čia yra klasikinis verslo liudijimas, ir tada aišku, iš kur atsiranda 12 mln. V.Navicko turtas: reikia nusipirkti verslo liudijimą, daryti vadinamąjį smulkųjį verslą. Mokesčių jie moka labai mažai, o kokia nors mokytoja dėl to ir gauna mažai, kad turi ir mokesčius sumokėti, ir išlaikyti šitų verslininkų motinas ir tėvus, mokėdama jiems į „Sodrą“, ir sumokėti už jų vaikų mokymąsi mokykloje, nes vaikas mokykloje kainuoja mažiausiai 5,5 tūkst. per metus, o jis sumokėjo 1050 litų mokesčių.“
Ekonomistė dar priduria, kad V.Navicko gausios skolos paaiškina, kodėl jis, išvykęs su oficialia delegacija į Italiją, staiga „nusiplauna“ ir dingsta tvarkyti asmeninio verslo reikalų.
Jono Ramono finansinis portretas – dar vienas išskirtinis atvejis. Jis yra labai skolingas garbaus amžiaus žmogus, kurio pajamų neužtenka paskolos mėnesinėms įmokoms.
Išlaiko žmona
Jono Ramono finansinis portretas – dar vienas išskirtinis atvejis. Jis yra labai skolingas garbaus amžiaus žmogus, kurio pajamų neužtenka paskolos mėnesinėms įmokoms. Pernai eidamas į rinkimus J.Ramonas buvo bemaž ubagiukas – 30 tūkst. privalomo registruoti turto ir 203 311 litų paskola. Kaip sako A.Maldeikienė – dukart bankrutavęs. Tačiau pagal naujausią deklaraciją Ramono turtas dramatiškai padidėjo – 1 237 300 litų ir atsirado 960 tūkst. litų skola. Seimo nario žmonos balansas panašus – 4 700 000 turto ir beveik 4 mln. skolų.
„Žmona padovanojo man Kaune namą, kurį valdė savo asmeninės nuosavybės teise“, – aiškina stebuklingą praturtėjimą Seimo narys, kadaise gynęs nuo tokių, kuo tapo dabar, šalies žemdirbius. O kodėl žmona dovanojo tiek turto? „Šiaip sau, iš didelės meilės ir pagarbos savo vyrui“, – atrėžia Seimo narys ir kirčiuodamas kiekvieną žodį paaiškina, kad jo ir žmonos turtas yra atskirtas vedybine sutartimi.
Iš viso to „Paskutinė instancija“ susidarė tikriausiai klaidingą įspūdį, kad taip smarkiai įsiskolinę Ramonai slepia nuo bankų dar neįkeistą savo turtą ir tada vėl skolinasi. Tą klaidingą nuomonę sutvirtina ir tai, jog Vilija Ramonienė kas mėnesį dovanoja vyrui pinigų, kad šis galėtų dengti savo paskolą.
Komentuodama šį bei kitus keistų paskolų politikams atvejus, A.Maldeikienė skatina suklusti bankų indėlininkus: „Juk atidavė jų pinigus!“
Čia ir dėkime tašką. Beliko surikiuoti mūsų bankrotus į eilę. Sunki užduotis. Kas pavojingesnis: tas, kuris turi daug skolų ir didelę įtaką gauti didelę nuolaidą iš kotedžų pardavėjų – tarkime, P.Malakauskas, ar ta, kurios namui neatsakingas bankas išmetė 600 tūkst. indėlininkų litų, o ji net nežino, kas yra valiutų valdyba. LNK „Paskutinė instancija“, padedama A.Maldeikienės, Seimo bankrotus surikiavo taip:
Numeris 10 Vaidotas Bacevičius – 72,7 proc.
Numeris 9 Artūras Melianas, praskolinęs 74, 4 proc. savo turto.
Numeris 8 – Andrius Šedžius – 74,8 proc.
Numeris 7 – Jonas Ramonas – 79,3 proc.
Numeris 6 – Donalda Meiželytė-Svilienė 89 proc.
Bankrotų penketuką pradeda – Vitas Matuzas 92,6 proc.
Numeris 4 – Arvydas Anušauskas 100 proc. prasiskolinęs dėl moters.
Numeris 3 – Vytautas Kurpuvesas 103,7 proc.
Numeris 2 – Vytautas Gapšys su 143,79 procento praskolintu turtu.
Numeris 1 – Agnė Bilotaitė 589,1 proc.
