„Snore“ ir „Ūkio banke“ „sudegė“ daug valstybės milijonų, ir bene ryškiausias neatsakingo elgesio su valstybės pinigais pavyzdys – Ignalinos atominė elektrinė.
„Snore“ praradusi 86 mln. Lt (25 mln. eurų), jos vadovybė iškart padėjo 15 mln. Lt (4,4 mln. eurų) į „Ūkio“ banką. Šie pinigai irgi dingo, nes abu bankus valstybė buvo priversta uždaryti. Už taip lengvabūdiškai sudegintus 100 mln. Lt (30 mln. eurų) atsakingų rasta taip ir nebuvo.
Dabar IAE Eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos, kaip ir daug kitų fondų, saugiai guli Lietuvos banke. Tiesa, už saugumą tenka nemažai susimokėti.
Lietuvos bankas susižėrė per 2 mln. eurų
Nuo 2014 metų birželio Lietuvos bankas taiko neigiamą palūkanų normą už valstybės išteklių fondų sąskaitų likučius. Nuo 2015 metų už ES ir kitokios paramos lėšas neigiamų palūkanų mokėti nereikia, tačiau iki to laiko Lietuvos bankui vien Finansų ministerija sumokėjo beveik 2 mln. eurų neigiamų palūkanų.
1,86 mln. eurų Lietuvos bankui buvo sumokėti už valstybės biudžeto, skolintas lėšas ir ES bei kitos finansinės paramos lėšas ir beveik 100 tūkst. eurų – už kitų išteklių fondų lėšas (Garantinio, Privatizavimo, Rezervinio, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo ir kt. fondų).
15min žiniomis, 2014 metų birželio 11 dieną Europos centrinis bankas nustatė –0,1 proc. palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe, rugsėjį ji sumažinta iki –0,2 proc., 2015 gruodį – iki –0,3 proc., o 2016 metais nustatyta –0,4 proc. palūkanų norma.
Didžiausia indėlininkė Lietuvos banke – Finansų ministerija. Kadangi ministerija sumokėjo 2 mln. eurų palūkanų, akivaizdu, kad Lietuvos banke yra laikomos didžiulės sumos iždo pinigų. Kodėl?
Palūkanos grįžta į biudžetą
2014 metų pabaigoje iždo sąskaitų likutis siekė 1,26 mlrd. eurų, praėjusių metų pabaigoje – beveik 1,28 mlrd. eurų. Palyginimui, Lietuvos biudžeto išlaidos per metus siekia apie 8 mlrd. eurų.
Kodėl tokias dideles sumas reikia laikyti Lietuvos banke?
„Valstybė negali turėti tuščių sąskaitų, privalu turėti sukauptų atsargų ateityje žinomiems mokėjimams atlikti, tarp jų – euroobligacijų emisijoms išpirkti. Paprastai jos išperkamos kitų metų pradžioje, ir tai rinkoms yra žinoma, todėl skolinamasi anksčiau ir palankesnėmis sąlygomis“, – 15min paaiškino Finansų ministerija.
Be to, lėšų likutyje yra ir pinigai ES ir nacionalinėmis lėšomis vykdomiems projektams finansuoti.
„Viešiesiems projektams įsibėgėjant, kol nėra užbaigtos pirmųjų tinkamų išlaidų ES kompensavimo procedūros, darbai finansuojami nacionalinėmis lėšomis. O tokių turi būti sukaupta sąskaitoje. Likutis reikalingas ir einamiesiems biudžeto mokėjimams vykdyti“, – tikino Finansų ministerija.
Kur Lietuvos bankas padėjo iš Finansų ministerijos gautus pinigus?
„Šios pajamos buvo investuotos, kad generuotų grąžą. To rezultatas – pelnas, kuris pagal nustatytą tvarką pervedamas į valstybės biudžetą“, – 15min sakė Mindaugas Vaičiulis, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius.
Pernai Lietuvos bankas į biudžetą pervedė 10,5 mln. eurų, 2014 metais – 7,5 mln. eurų, 2013 metais – 6 mln. eurų.
Alternatyvų nemato
Garantuoti 100 proc., kad bankams nieko neatsitiks, negali. Nors rizika ir yra visiškai mažytė, bet ir uždirbtas pelnas bus visiškai mažytis, – kalbėjo R.Rudzkis.
„Šiuo metu nėra pelningų ir absoliučiai saugių pinigų investavimo priemonių, tai Finansų ministerija, ko gero, elgiasi logiškai. Pinigai iš Lietuvos neišeina, o akivaizdžiai geresnių alternatyvų nėra“, – 15min sakė analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis pabrėžė, kad net ir Lietuvoje veikiantys bankai, kurie yra vertinami kaip itin patikimi, negali pažadėti šimtaprocentinio pinigų saugumo – rizika visada iš lieka.
„Tegul bankų sistema ir yra labai saugi, pasižiūrėkite į dabartinę pasaulio finansų sistemą – net apie „Deutsche Bank“ eina kalbos, kad jis nėra pakankamai patikimas. Garantuoti 100 proc., kad bankams nieko neatsitiks, negali. Nors rizika ir yra visiškai mažytė, bet ir uždirbtas pelnas bus visiškai mažytis“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad Finansų ministerijai reikalingos likvidžios lėšos, tai yra, neinvestuotos ilgam laikotarpiui, mat jų gali bet kada prireikti. O trumpalaikės investicijos šiuo metu niekur neneša pelno. Be to, R.Rudzkio teigimu, Finansų ministerija palūkanas moka Lietuvos bankui, taigi pinigai grįžta atgal į Lietuvos biudžetą.
„Jeigu mokės komerciniam bankui, tai jau bus kita kišenė. Tai tie pinigai teoriškai gali iš Lietuvos išeiti. Visi pagrindiniai mūsų, patys patikimiausi bankai yra valdomi užsienio kapitalo“, – sakė analitikas.
Prisiminė valstybinio banko idėją
Valstybinio komercinio banko idėja, išjuokta viešojoje erdvėje, dabar finansų analitikui Stasiui Jakeliūnui neatrodo tokia kvaila, nors anksčiau jis tokį siūlymą vertino skeptiškai.
„Kai politikai įsteigia kokią finansų instituciją, turim pavyzdžių labai neigiamų („Būsto paskolų draudimas“). Jie skatina atsargiai žiūrėti į tokius projektus“, – 15min sakė buvęs premjero patarėjas.
Vis tik panašų banką galima būtų įsteigti, pavyzdžiui, Lietuvos pašto pagrindu.
„Galbūt biudžetinės įstaigos galėtų laikyti pinigus ten, įskaitant ir Finansų ministeriją, tuomet tos pajamos, kurios būtų gaunamos iš tokių operacijų, grįžtų į biudžetą“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
„Snoro“ ir „Ūkio“ banko pavyzdžiai parodė, kad galima ne tik nieko neuždirbti, bet ir prarasti didžiules sumas. Situacija, kiek žinau, nėra pasikeitusi, – sakė S.Jakeliūnas.
Jis buvo premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansų klausimais, todėl iš arti matė, kaip yra valdomi valstybės pinigai. S.Jakeliūnas domėjosi, kodėl valstybė laiko pinigus tokiuose bankuose kaip „Snoras“ ar „Ūkio“ bankas. Viena pastarajame valstybės ir savivaldybės institucijos laikė 80 mln. Lt nedraustų lėšų (23 mln. eurų).
„Man buvo argumentuojama Viešųjų pirkimų įstatymu, kuris reglamentuoja, kad paslauga turi būti įsigyjama už geriausią kainą. Bet prilyginti šitą sritį visiems kitiems pirkimams yra ekonomiškai, o galbūt ir teisiškai nepagrįsta“, – sakė jis.
Analitiko teigimu, reikėtų nustatyti griežtesnę tvarką, kaip yra valdomi valstybės iždo likučiai.
„Snoro“ ir „Ūkio“ banko pavyzdžiai parodė, kad galima ne tik nieko neuždirbti, bet ir prarasti didžiules sumas. Situacija, kiek žinau, nėra pasikeitusi“, – kalbėjo analitikas.
