„Sveiki atvykę“, – pasitinka bankas. Bet iš tikrųjų norėtų, kad tokių atvykėlių būtų kuo mažiau. Ypač jų priplūsta socialinių išmokų dieną, iškart – eilės, visi skundžiasi laukiantys po valandą ir ilgiau. Garbaus amžiaus žmonės sako ateinantys pensijos, nes bankomatas ir kortelė jiems – per sudėtinga.
Ne paslaptis, laukti ir gaišti laiko nemėgsta niekas. Čia galbūt yra vienas iš būdų spręsti, kai žmogus labai tiksliai susiplanuoja savo dienotvarkę, kaip eina pas gydytoją, pas kirpėją, tai ateina ir į banką, – sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Skaičiuojantis, kad vienas žmogus skyriuje vidutiniškai užtrunka apie 12–15 minučių, laukimo laiką bankas „Swedbank“, anot jo, imasi išvis eliminuoti. Pasirinkti du miestai – Zarasai ir Pakruojis. Padaliniai ten lig šiol pusdienį dirbo vien su tais, kurie ateidavo iš anksto suderinę laiką. Nuo trečiadienio taip dirbs visada, o gyvos eilės nebelieka.
„Ieškome kažkokio optimizavimo ir žiūrime, kaip tiems žmonėms, vis gi ateinantiems į padalinį, palengvinti jų laiką. Nes, ne paslaptis, laukti ir gaišti laiko nemėgsta niekas. Čia galbūt yra vienas iš būdų spręsti, kai žmogus labai tiksliai susiplanuoja savo dienotvarkę, kaip eina pas gydytoją, pas kirpėją, tai ateina ir į banką“, – sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Pakruojiškiai svarsto, ar tvarka jiems tiks. Seniūno Sauliaus Margio teigimu, dalis vietinių jau pikti, nes registracija telefonu kainuoja.
„Pas mus į seniūniją kreipdavosi tie patys bankai ir prašydavo: duokit mums klientų, kurie pašalpas gauna, kad ateitų į mūsų bankus, mes juos aptarnausim, globosim ir rūpinsimės jais. O žmones palieka su didesniais rūpesčiais ir vargais“, – kalbėjo Saulius Margis.
Jei nauja praktika pasiteisins, „Swedbank“žada ją pakartoti kituose miestuose.
Registruotis iš anksto ragina ir kiti didieji bankai. O esą dar geriau, jeigu žmonės išvis fiziškai neitų į skyrius. Bankų asociacijos teigimu, pažangios technologijos leidžia per atstumą iš bet kurios vietos gauti reikiamą paslaugą.
Bet rinkos prižiūrėtojas sako, kad patys bankai nemažai paslaugų tebeteikia akis į akį, o ne internetu. Atėjusiajam kartu gali įsiūlyti ko nors papildomo. Bet įstatymu nurodyti elgtis kitaip esą neįmanoma. Klientų asociacija teigia, kad komerciniams bankams suteikiama dar daugiau įtakos.
„Tai yra tiesiog žmonių išrūšiavimas. Yra Lietuvoje žmonės, kurie gauna nedideles pajamas, kuriems internetas nėra prieinamas. Jie nedomina bankų. Tas skyrių uždarinėjimas bankams taupo pinigus. Na, o žmonės, jų patogumas, lieka nebeįvertintas. Mes iš tiesų turime daug miestelių, kuriuose nebėra bankų skyrių. Dideliuose miestuose irgi jų ribotas kiekis. Iš tiesų, mes turime atvejį, kai privatus verslas ieško sau pelno, ir mes nesugebame jų reguliuoti bei kontroliuoti. Mes nesugebame paprašyti jų elgtis etiškai. Mes turime jau pakankamai turbūt monopolistinę situaciją, kai 3 bankai valdo didžiulę dalį rinkos dalį“, – sakė Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
„Kalbame apie etiką ir moralę, bet tai nėra įstatymo ar Lietuvos banko priežiūros klausimas, kiek bankai turi turėt filialų. Čia jau yra klausimas patiems bankams, kiek jie etiškai elgiasi su savo klientais, kiek jie gerbia ir vertina savo klientus. Lietuvos bankas tikrai negali pasakyti, kiek bankas turi turėti filialų, kokiame miestelyje turi būt banko padalinys ar neturi. Vienintelis kelias turbūt ir yra kalbėti apie tai, viešinti problemas ir, kaip mes sakome, viešai kalti bankus prie gėdos stulpo“, – kalbėjo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Per 8 metus bankų padalinių Lietuvoje sumažėjo beveik 3 kartus – iki maždaug 250, daugiausia, dėl „snoriukų“ išnykimo. Bet ir žmonių į skyrius, anot bankų, kasmet ateina vis mažiau. O srautų reguliavimą išankstine registracija Lietuvos bankas palaiko.
