15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Bankų mokestį valdžia nusižiūrėjo šalyse, kur būsto paskolų palūkanos dvigubai didesnės

Lietuvoje būsto pirkėjai, mokėdami 2,4 proc. palūkanas už naujas būsto paskolas, dar gali jaustis pakankamai laimingi. Rumunai moka 5,4 proc., vengrai – 4,7 proc., lenkai – 4,3 proc. Lygiuojantis į šias valstybes siūlomas naujas bankų turto mokestis. Finansų ekspertai sutaria, kad bankinių paslaugų kainos gyventojams didėtų, tik poveikis nebūtų toks, kaip baugina bankai. Bet žinia užsienio investuotojams jau pasiųsta.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Sąlygos Lietuvos būsto pirkėjams toli gražu nėra geriausios tarp šalių, įsivedusių eurą. Vokiečiai skolinasi už 1,4 proc. palūkanas, prancūzai – 1,3 proc. Mažiausiai moka suomiai – vos 0,76 proc., o daugiausia – graikai, čia palūkanos siekia 3,31 proc, rodo ECB duomenys.

Europoje yra trys valstybės, kuriose taikomas reikšmingo dydžio bankų turto mokestis: Rumunija, Vengrija ir Lenkija. Aukštas palūkanas šiose šalyse galima paaiškinti ir tuo, kad jos turi nuosavas valiutas ir pinigų politiką. Tiesa, nuosavus pinigus turi ir Danija, kurioje jau kalbama apie paskolas minusinėmis palūkanomis.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį įspėjo, kad Lietuvoje įvedus 0,4 proc. turto mokestį, būsto paskolų palūkanos nuo dabartinių 2,4 proc. gali pašokti iki 2,8–4,6 procentų, priklausomai nuo to, kaip elgsis bankai.

Tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tiek premjeras Saulius Skvernelis, tokius įspėjimus pavadino absurdu ir šantažu. Tačiau dabar kalbama apie mažesnį mokestį – tikimasi surinkti nebe 100, o 40 milijonų eurų.

Politikai teisūs dėl vieno dalyko – dar nėra konkretaus projekto, pagal kurį būtų galima įvertinti poveikį kainoms ir ekonomikai.

Tačiau netgi bankų konkurentai, pakalbinti 15min, pripažįsta, kad greičiausiai bankai papildomas naujo mokesčio sąnaudas užmestų klientams – ir ne verslui, o gyventojams, tai gali atsiliepti ir vartojimui.

Lietuvos banko dokumente skamba įspėjimai

15min pavyko gauti Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atsakymus, pateiktus Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Institucijos duomenimis, trijose ES šalyse – Lenkijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje – šiuo metu taikomas reikšmingo dydžio mokestis, tuo tarpu kai kuriose šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Slovakija ar Vokietija, bankams taikoma įmoka yra orientuota į stabilumo didinimą, mokesčio pajamos pervedamos į specialius fondus.

„Neigiamos pasekmės matomos šalyse, kurios įvedė mokesčius, priklausančius tiesiogiai nuo bankų turto dydžio. Pavyzdžiui, bankų turto mokesčio Lenkijoje neigiami padariniai: sumažintos palūkanų normos indėlininkams, mažesnio bankų pelningumo nulemtas didesnis finansų įstaigų pažeidžiamumas ekonominiam nuosmukiui ar finansų krizei“, – dėstoma V.Vasiliausko pasirašytuose atsakymuose.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas susitinka su opozicijos atstovais
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas susitinka su opozicijos atstovais

Įspėjama, kad bankų didžioji turto dalis – tai paskolos gyventojams ir įmonėms, o bankų rinkoje nėra daug.

„Įvedus mokestį, skaičiuojamą nuo bankų turto, tikėtina, kad dalis jo naštos būtų perkelta naujiems besiskolinantiesiems, t.y. gyventojams ir verslui. Kitaip tariant, tikėtina, kad dėl bankų mokesčio didėtų bankų suteikiamų paskolų maržos ir (arba) kitų paslaugų įkainiai, mažėtų indėlių palūkanų normos“, – rašo LB.

Pažymima, kad mokestis „vienareikšmiškai neigiamai paveiks konkurencinę aplinką ir ekonomikos kreditavimą“, o jo poveikis priklausys nuo pasirinkto apmokestinimo modelio, dydžio.

LB siūlo žvelgti ne tik į milijonus eurų, kuriuos galima išpešti iš bankų, „bet ir būsimą neigiamą poveikį surenkamoms lėšoms dėl mažesnio kredito įstaigų ir ne finansų įstaigų sumokamo pelno mokesčio, galimai mažesnio kreditavimo, vartojimo ir lėtesnio ekonomikos augimo, o ilguoju laikotarpiu – ir mažesnio finansų sistemos atsparumo“.

Finansų ministerija analizuoja

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis trečiadienį teigė, kad iš planuojamo bankų turto mokesčio ketinama surinkti ne 100 mln. eurų, kaip siūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir skelbiama viešai, bet 40 mln. eurų. Žinių radijui jis trečiadienį teigė, kad tokią sumą skaičiuoja Finansų ministerija. Tačiau 15min jokių komentarų iš ministerijos negavo.

„Finansų ministerija dar nėra atlikusi detalaus vertinimo, šiuo metu analizuojame kitų šalių praktiką“, – teatsakė ministerija.

Premjeras S.Skvernelis trečiadienį patikino, kad mokestis bus svarstomas, o įsigalioti jis galėtų jau kitąmet.

A.Izgorodinas: greičiausiai palies gyventojus, ne verslą

Finansavimo bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas abejoja naujo mokesčio bankų turtui nauda – į biudžetą gal ir bus surinkta daugiau pinigų, bet dalis jų nueis mokesčiui administruoti, tad surinkta suma nebus reikšminga, mat didžiąją biudžeto dalį sudaro vadinamieji vartojimo mokesčiai, kaip PVM, akcizai.

„Kadangi Lietuvoje konkurencija tarp bankų yra viena mažiausių ES, tai tikėtina, kad kuo didesni bus mokesčiai, tuo didesnė tikimybė, kad kažkokia dalis tų mokesčių atsiguls ant galutinių vartotojų pečių. Manau, mokestis labiau paveiks gyventojų, o ne įmonių segmentą. Gali būti per didesnes palūkanas, gali būti per didesnes finansinių planų kainas. To tikėtis tikrai reikėtų, ir tai yra ganėtinai realu“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Pasak jo, gyventojai turi mažiau galimybių rasti kitų alternatyvų, įmonės tuo tarpu gali skolintis iš kitų įmonių, naudotis faktoringu, leisti obligacijas ir pan.

„Jau ir šiuo metu yra požymių, kad kai kuriuose segmentuose paskolos gyventojams brangsta. Čia kalbu apie NT paskolas. Yra tikimybė, kad ta paskolų brangimo tendencija, ypač tam tikruose segmentuose, gali stiprėti“, – vertina ekonomistas.

Pasak jo, verslui bankai šiuo metu ir taip mažina skolinimą – per metus paskolų portfelis susitraukė apie 2,5 proc. Vis daugiau įmonių atsako, kad jų prašymai dėl kredito buvo atmesti.

Bankai skolinimo sąlygas griežtina dėl siekio prisiimti mažesnę riziką, A.Izgorodinas vertina, kad tą lemia neramumai pasaulio ekonomikoje.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas

„Bankai negali patenkinti visos verslo paklausos, ta tendencija liks. Bankų mokestis gali dar labiau sumažinti bankų norą skolinti ir paspartinti tendenciją, kad bankai fokusuosis į stambiausią ir patikimiausią segmentą“, – sako ekonomistas.

Tačiau jis nemano, kad bankų mokestis padarytų esminę įtaką vidaus vartojimui ar gyventojų pajamoms, kadangi tą nulėmė itin didelis optimizmas, spartus darbo užmokesčio augimas, mažas nedarbas.

„Jei žmonės ir turės šiek tiek daugiau išleisti bankų planams, tai dėl dabartinio atlyginimų augimo ir nedarbo iš esmės nepakeis mūsų vartojimo“, – vertina A.Izgorodinas.

A.Jakubėlis: jei dar pablogės sąlygos, niekas čia neis

Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ vadovas Alius Jakubėlis patikina, kad „jei bankams iškyla papildomos sąnaudos, tai jos, be abejo, atsidurs ant vartotojų pečių“, taip pat naujas mokestis itin pablogintų investicinę aplinką finansų sektoriuje.

„Bankų konkurencija Lietuvoje yra labai nedidelė, yra keletas didelių bankų, o naujų ateinančių bankų nematyti. Jei dar pablogės sąlygos, apmokestinimas reikš, kad ir naujam atėjusiam bankui reikėtų mokėti mokesčius. Tai blogina sąlygas ir nėra patrauklu. Mokestis tikrai neprisideda prie to, kad būtų didesnė konkurencija“, – sako A.Jakubėlis.

Jis įspėja, kad pasaulyje ekonominė situacija keičiasi į blogą pusę, bankams kainuoja neigiamos palūkanos, ekonominiai duomenys rodo lėtėjimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Alius Jakubėlis
Asmeninio archyvo nuotr./Alius Jakubėlis

„Europos centrinis bankas dabar papildomai skatina ekonomiką, nes mato, kad ji šlubuoja. Nesu tikras, ar bankai turės didelių pelnų. Galbūt buvo čia periodas, kai aktyviai vystėsi NT rinka, galbūt praėjo kažkoks laikotarpis, pora metų buvo atsigavimas. Bet kokia bus ateitis, tai man sunku pasakyti“, – sako A.Jakubėlis.

Jis patikina, kad mokesčio nepalaikytų – bankai pelnus uždirba iš komisinių, palūkanų, o akcininkai nebūtinai norės pelnų atsisakyti.

„Šiandien žinome, kad dauguma bankų yra švediško kapitalo ir jų noras būtų labiau pasitraukti iš Lietuvos, nei būti čia, plėstis, dirbti su perspektyva ilguoju laikotarpiu“, – svarsto A.Jakubėlis.

Pasak jo, didžiausia žala ekonomikai yra ne bankų pelnai, o maža konkurencija tarp bankų.

„Aš sakyčiau, kad pirmiausia reikia spręsti bankų konkurencijos klausimą, o ne nagrinėti naujus mokesčius, ar tas mokestis padidins, ar sumažins įkainius. Situacija yra platesnė, reikia žvelgti į bankų norą ar nenorą būti šiame regione ir plėsti paslaugas“, – teigia A.Jakubėlis.

123rf.com nuotr. /ECB pastatas Frankfurte prie Maino
123rf.com nuotr. /ECB pastatas Frankfurte prie Maino

Anot jo, visiškai nenuoseklu, kai vieną dieną prezidentas Gitanas Nausėda pakviečia į Lietuvą investuoti Lenkijos bankus, o vėliau imamasi žingsnių naujiems bankams atbaidyti.

„Dviprasmiška ta žinutė. Lietuvos bankas sako, ateikit, mes čia bendradarbiausim, o Vyriausybė sako ką kitą. Tie veiksmai nėra sukoordinuoti ir gal nereikėtų čia taip skubėti“, – sako A.Jakubėlis.

D.Rakauskaitė: ir dabar bankai neskolina pinigų į kairę, į dešinę

Verslo angelų fondų I ir II valdytoja Daiva Rakauskaitė mano, kad naujo mokesčio žala nebūtų didelė, o biudžetą jis galėtų papildyti.

„Tai priklauso nuo to, kokio dydžio būtų apmokestinimas, apie kokio dydžio mokesčius kalbam. Aš netikiu, kad čia rinkoje kažkas baisaus nutiktų. Bet klausimas, ką konkrečiai apmokestins. Jei padidintų pelno mokestį, tai nukentėtų banko akcininkai dėl to, kad tiesiog turėtų dalintis. O jei turto mokestis – jis bus perleistas paskolų gavėjams, jie kažkokią dalį sumokės“, – sako D.Rakauskaitė.

Pasak jos, paskolų palūkanos priklausys nuo pinigų kainos.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Daiva Rakauskaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Daiva Rakauskaitė

„Dabartinėmis rinkos sąlygomis bankai vis vien neskolina tų pinigų į kairę, į dešinę. Skolinimasis iš bankų ir taip yra apribotas. Todėl ekonomikai tiesioginio poveikio neturėtų būti, bet į biudžetą pinigų turėtų būti šiek tiek daugiau“, – svarsto D.Rakauskaitė.

Pasak jos, šiuo metu įmonės rinkoje dažnai skolinasi kitais finansavimo šaltiniais, todėl pinigų atrastų kitur.

Paklausta, kaip vertina LBA įspėjimus apie kone dvigubai didesnes palūkanas, ji priminė praėjusią krizę.

„Skaudu žmonėms, jei jie sako, kad maždaug tiek pakils būsto paskolų palūkanos – tai sumažintų vartojimą ir būstą įsigijęs žmogus turėtų svarstyti, ar persikraustyti į mažesnį, ar mažinti vartojimą. Jei vartojimas mažėja, pinigų apyvarta irgi sumažės, tada gali šiek tiek smukti ekonomika. Bet prisimenant, kai buvo krizė 2008 metais, kai tiesiog buvo pinigai atitraukti iš rinkos ir buvo didesni procentai, šiuo metu tikrai neturėtų būti tokio poveikio“, – sako D.Rakauskaitė.

Opozicijoje pasigirsta palaikymo balsų

Naują mokestį ketinantys įvesti valdantieji, tikėtina, galėtų atrasti palaikymo balsų ir tarp opozicijos.

LB atsakymais pasidalinęs konservatorius Mykolas Majauskas pripažįsta, kad „galų gale visus mokesčius sumoka žmonės, todėl kiekviena mokestinė iniciatyva turi būti vertinama itin atsargiai“. Tačiau nesudėtinga būtų pritaikyti kitų ES šalių praktiką.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

„Vis tik aš balsuočiau už tokį įstatymo projektą. Svarbu, kad bankai negalėtų lengvai išsisukti nuo tokio mokesčio. Apmokestinimas būtų taikomas tik didžiausiems bankams. Ir būtų aiškiai sutarta, kam surinktos pajamos būtų skirtos. Švedijos pavyzdys, kai surinktas lėšas planuojama skirti krašto apsaugai, man atrodo priimtinas ir sektinas“, – sako M.Majauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais