Trys didžiausi Lietuvos bankai pranešė pernai uždirbę įspūdingus pelnus. „Swedbank“ pelnas Lietuvoje pernai augo 64 proc. iki 148 mln. eurų, „Luminor“ praėjusiais metais uždirbo 66,9 proc. daugiau – iki 124,7 mln. eurų grynojo pelno, o SEB banko grynasis pelnas 2022 m. didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
Viena to priežastis galėtų būti ir Europos centrinio banko sprendimas didinti bazines palūkanų normas.
Deja, indėlių pusėje nematome tokio adekvataus pokyčio, atsižvelgiant į situaciją.
Paklaustas, ką reiškia Europoje augančios palūkanų normos bankų pelningumui, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus penktadienį žurnalistams sakė, kad tai „reiškia labai daug“.
„Išskirtinio pelno, kurį dabar paskelbė didieji žaidėjai (mažesnių žaidėjų augimas mažesnis), augimą lėmė ir natūrali veikla, nes išaugo paskolų portfelis, brango įkainiai. Bet reikšminga pelno augimo priežastis buvo ne išskirtinės bankų pastangos pagerinti paslaugų prieinamumą, kokybę, bet labiau nuo to nepriklausantys veiksniai – Rusijos karas, infliacija, palūkanų normų didinimas, kaip pagrindinė kovos su infliacija priežastis“, – komentavo G.Šimkus.
Pasak jo, dėl Lietuvos bankų sistemos ypatumų – aukštas bankų likvidumas, kintamos palūkanų normos – visa tai labai greitai atsispindi ir bankų pajamose.
„Deja, indėlių pusėje nematome tokio adekvataus pokyčio, atsižvelgiant į situaciją. Būtent išskirtinės aplinkybės suteikia pagrindo tikėtis solidarumo“, – terminuotų indėlių palūkanų augimo pasigenda G.Šimkus.
-
Ar galima gyvai pasikonsultuoti dėl turimos būsto paskolos? Bankai tikina, kad taip, tačiau tiesa kitokia
-
SEB banko pelnas pernai augo 49 proc. iki 172,3 mln. eurų
-
„Luminor“ bankas pranešė apie pokyčius: ar įkainius kels ir kiti?
-
Po kritikos indėlių palūkanos iš mirties taško pajudėjo ir didžiuosiuose bankuose: kas rinkoje siūlo didžiausias?
-
„Swedbank“ pelnas pernai augo 64 proc. iki 148 mln. eurų
Juo labiau, kad, kaip atkreipia dėmesį Lietuvos banko valdybos pirmininkas, bankams pagelbėjo ir valstybės suteikta parama verslui, leidusi išsaugoti įmones ir darbo vietas. Šie veiksmai prisidėjo ir prie bene geriausios Europos Sąjungoje bankų paskolų portfelio kokybės Lietuvoje.
Skelbs tyrimą ir žada imtis veiksmų
Mažos terminuotų indėlių palūkanų normos didžiuosiuose bankuose – ne vienintelė problema. Kaip 15min jau rašė, lietuviai už savo būsto paskolas moka didžiausias palūkanas visoje euro zonoje, o viena to priežastis – dauguma paskolų pasiimtos kintamomis palūkanų normomis.
G.Šimkus teigia, kad fiksuotų ir kintamų palūkanų klausimas Lietuvoje nėra naujas, ties juo buvo dirbama ir prieš penketą metų – tuo metu priimtas „Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas“, kuriuo stengtasi apibrėžti, kas yra fiksuotos palūkanų normos, tikintis, kad tai paskatins skolinimąsi būtent fiksuotomis palūkanomis.
„Deja, tie lūkesčiai neišsipildė ir viena to priežasčių yra buvusios žemos palūkanų normos, nes fiksuotos palūkanų normos bus brangesnės negu kintamos, nes kažkas draudžia (riziką)“, – teigė G.Šimkus.
Visgi yra ir kita priežastis.
„Lietuvoje realiai paimti paskolą fiksuotomis palūkanų normomis yra nedaug galimybių arba tai tikrai bus brangus instrumentas“, – konstatuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Lietuvoje realiai paimti paskolą fiksuotomis palūkanų normomis yra nedaug galimybių arba tai tikrai bus brangus instrumentas
Paklaustas, kaip reaguoja į šią situaciją, Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigia, kad dėl palūkanų normų situacijos bankuose atliktas tyrimas – rezultatai, o taip pat banko vertinimas ir siūlomos priemonės pirmadienį bus pristatytos finansų ministrei Gintarei Skaistei.
„Šita situacija, kuri susiklostė, yra išskirtinė ir reikalauja išskirtinio dėmesio, išsamios analizės ir adekvačios reakcijos – ir ne tik Lietuvos banko pusėje. Matome, kad tai platesnis klausimas. Situaciją išanalizavome, tai aptarsiu su finansų ministre pirmadienį. Tai reikalauja adekvačios reakcijos, tam tikrų sprendimų iš įvairių institucijų“, – atskleidė G.Šimkus.
Kritika skriejo ir bankų norui kelti įkainius
G.Šimkus teigė neigiamai vertinantis ir tai, kad kai kurie įspūdingus pelnus uždirbę bankai turi ketinimų dar branginti savo paslaugas.
Štai „Luminor“ bankas neseniai pranešė, kad nuo šių metų balandžio 1 d. kelia kai kurių paslaugų kainas privatiems klientams.
„Kaip vertinti kitaip, man tai apie solidarumą, socialinę atsakomybę, šiame kontekste – itin aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paskolas, didžiuliai pelnai ir dar branginami įkainiai. Čia ir turėtų būti tas solidarumas“, – kritikavo G.Šimkus.
Paskolos toliau brangs
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau kaip vienas toks pat žingsnis.
Pasak banko pranešimo spaudai, Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.
Tai reiškia, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3, 3,25 ir 2,5 procento.
Pasak G.Šimkaus, artimiausio palūkanų kėlimo galima tikėtis kovą, o gal net ir gegužę.
„Dėl kovo yra ketinimas kelti, bet tai nėra įsipareigojimas. Aš manau, kad kalbant apie gegužę, tikėtis (palūkanų kėlimo) tikrai galima“, – penktadienį sakė G.Šimkus.
Naujosios bazinės palūkanų normos įsigalios nuo vasario 8 dienos.
