Tai dar nėra galutinis priėmimas, toliau dėl siūlymo bus diskutuojama Seimo komitetuose.
Po pateikimo projektui pritarė 107 parlamentarai, prieš buvo 6, susilaikė – 7.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Pristatydama projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė priminė, kad įstatymas parengtas susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms finansų sektoriuje.
„Išskirtinės aplinkybės susiformavo, nes per pandemiją valstybės narės taikė dosnias valstybės pagalbos priemones tiek verslui, tiek žmonėms, todėl euro zonos bankuose susiformavo netipinis likvidžių lėšų perteklius. Taip pat dėl karo Ukrainoje paspartėjo infliacijos procesai, dėl ko Europos Centrinis Bankas (ECB) ėmė didinti palūkanų normas ir tai taip pat turėjo įtakos bankų pelningumui. Kredito įstaigos neįprastai daug lėšų laiko ECB, už kurias jis moka būtent padidintas palūkanas“, – aiškino G.Skaistė.
Taip pat susiformavo poreikis paspartinti NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje ir investuoti į karinio mobilumo ir infrastruktūros projektus.
G.Skaistė priminė, kad pastaraisiais metais bankai uždirbo itin didelius pelnus. Jei įprastai bankų sektoriaus pelnas siekdavo apie 250-300 mln. eurų, 2022 m. uždirbta net 468 mln. eurų. Jei pasitvirtins prielaidos, bankų pelnas šiemet galėtų siekti ir virš milijardo eurų.
Planuojama iš mokesčio surinkti apie 410 mln. lėšų, jos būtų panaudotos civilinėms ir karinėms reikmėms, transporto infrastruktūros palaikymui finansuoti, pavyzdžiui, kelių rekonstravimui, tiltų, oro uostų infrastruktūros projektams, keliams prie Rūdninkų poligono tvarkyti.
Tačiau diskutuojant dėl projekto Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas mokestį pavadino „bankų nuskalpavimo mokesčiu“.
„Nepaisant to, kad turime priekaištų Lietuvoje veikiantiems bankams, toks mokestis yra pavojingas precedentas šalyje. Pagrindinis tikslas turėtų būti konkurencija bankų sektoriuje, prieinamos paslaugos gyventojams. Manau, kad tai kelia nerimą tiek Lietuvoje veikiantiems verslams, tiek norintiems investuoti. Ar nemanote, kad tai gali turėti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių?“, – klausė jis G.Skaistės.
Tačiau ministrė su pastaba nesutiko.
„Nesutikčiau, kad tai bankų skalpavimo mokestis ir kad siekiama juos nubausti dėl vienokio ar kitokio žmonių nepasitenkinimo šia veikla. Šis įstatymas yra pasekmė išskirtinių aplinkybių, kurių nematyti aš tiesiog negaliu. Tas pats buvo ir energetikos sektoriuje, kai fiksuoti kaštai lieka tokie patys, o kainos šoka į viršų dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su sėkmingais verslo sprendimais. Tokiu atveju pelnas laikytinas ekonomine renta, o ne sėkmingu sprendimu. Tai ir bankų sektorius nėra niekuo ypatingas“, – nurodė ji.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teiravosi, ar mokestis bus taikomas ir finansų sektoriaus dalyviams, kurie dalį pajamų gauna užsienyje.
„Yra iškilę klausimų, kad tokios įmonės išvengs apmokestinimo ir bus geresnėse konkurencinėse sąlygose nei tos, kurios generuoja pajamas Lietuvoje“, – sakė A.Butkevičius.
G.Skaistė sakė, kad įstatymo projekte siūloma įnašo baze laikyti grynąsias palūkanų pajamos, kurios yra susijusios su veikla Lietuvoje.
„Išskirtinės aplinkybės susiklostė Lietuvoje, todėl sprendimai susiję su jų veikla Lietuvoje. Tai reiškia, kad Lietuvos rezidentų indėliai ir palūkanos bei jų skirtumas yra įnašo bazė, o ne bendrai bankų veikla, vykdoma kitose valstybėse“, – sakė G.Skaistė.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sakė, kad siūlymas supriešins kariuomenę ir gyventojus, kurie pajuto išaugusių palūkanų naštą.
„Ar nėra siūlymo nukreipti pinigus į biudžetą, kurį mes skirstome pagal poreikius ir prioritetus, taip neutralizuojant susipriešinimą?“, – klausė jis.
Į tai ministrė sureagavo pastaba, kad krašto apsauga yra bendras gėris, kurį reikia finansuoti bendromis lėšomis, o kai kuriuos saugumo projektus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą reikia įgyvendinti sparčiau.
Liberalė Edita Rudelienė teiravosi, kodėl solidarumo mokestis įsigaliotų jau nuo gegužės 1 d., o ne po šešių mėnesių kaip yra įprasta keičiant mokestinius įstatymus.
„Netipinė situacija yra dabar ir jei taikysi šešių mėnesių terminą, situacija, tikėtina, bus pasikeitusi ir toks terminas nebus efektyvus. Konstitucinis teismas yra identifikavęs, kad net ir mokestiniai įstatymai gali įsigalioti ir per trumpiau nei šešis mėnesius, jei yra suformavusios išskirtinės aplinkybės”, – į klausimą atsakė G.Skaistė.
V.Mitalas: projektas nederintas, nepristatytas, tik palopytas
Pastabos projektui skriejo ir iš dar vienų koalicijos partnerių – Laisvės frakcijos. Jos seniūnas Vytautas Mitalas sakė, kad projektas yra nederintas, nepristatytas ir tik vienoje kitoje vietoje palopytas nuo pirmosios redakcijos.
„Suprantu, kad yra poreikis finansuoti šalies gynybos stiprinimąsi, kad Europoje susiklostė išskirtinė padėtis bankų sektoriuje. Bet ar matant kapšą pinigų ir bandant jį paimti tokiu būdu mes nepadarysime sau meškos paslaugos, kuri yra didesnė už tą kapšą pinigų?“, – klausimus kėlė jis.
Anot parlamentaro, solidarumo mokestis būtų įvestas tik vienam sektoriui, kuris ir dabar moka padidintą pelno mokestį nei kiti verslo subjektai.
V.Mitalui užkliuvo ir tai, kad mokestis būtų įvestas pajamoms nuo palūkanų, o ne bendram veiklos rezultatui, kuris vienoje ar kitoje srityje gali būti neigiamas.
„Man toks kelias neatrodo priimtinas“, – nurodė jis.
Bankų asociacijos vadovė tikisi, kad iniciatyva bus sustabdyta
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė po pateikimo išplatintame komentare žiniasklaidai sakė, kad Seimo narių iškeltų klausimų gausa parodė nuoseklios ir atviros diskusijos, kurios pasigesta projektą rengiant, poreikį.
„Todėl labai laukiame galimybės Seimo komitete išnagrinėti projekto investicinei šalies aplinkai jau padarytą žalą bei galimą neigiamą poveikį ekonomikai ir finansiniam stabilumui.
Tikimės, kad mūsų bei kompetentingų nacionalinių ir tarptautinių institucijų argumentai galiausiai bus išgirsti, o skubota mokestinė iniciatyva – sustabdyta“, – sakė E.Čipkutė.
Jei būtų priimtas, įstatymas galiotų dvejus metus – iki 2025-ųjų.
