Per praėjusius metus LBA nariai užfiksavo iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja.
2020 m. LBA ir jos nariai ne tik ėmėsi iniciatyvos kas ketvirtį fiksuoti incidentų elektroninėje erdvėje skaičių ir daromą žalą, bet ir pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas.
„Nuolatinė situacijos stebėsena leidžia įžvelgti nusikaltėlių dažniau naudojamas strategijas ir perspėti apie tai klientus. Savo ruožtu pareigūnų žodis užkibusiems ant sukčių kabliuko dažnai yra paveikesnis nei banko tarnautojo skambutis.
Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime tik sutelkę jėgas bei nustoję manyti, kad šis pavojus gresia tik patikliems arba vyresnio amžiaus gyventojams – sukčiai apgauna ir jaunuolius, ir įmonių vadovus“, – akcentavo Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.
„Finansinis raštingumas šiandien neįsivaizduojamas be gebėjimo kritiškai vertinti informaciją ir apdairiai elgtis virtualioje erdvėje. Su savo duomenimis ir lėšomis privalome elgtis itin rūpestingai, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė. – Elektroniniai mokėjimai yra patogūs ir greiti, o už jų tvirtinimą asmuo atsakingas pats. Sukčiai mėgina tai išnaudoti saviems tikslams ir siekia paskatinti aukas patvirtinti pavedimą į nurodytą sąskaitą, suvesti mokėjimo kortelės duomenis netikroje svetainėje arba kitaip neapdairiai atskleisti savo asmeninius duomenis.“
Finansinis raštingumas šiandien neįsivaizduojamas be gebėjimo kritiškai vertinti informaciją ir apdairiai elgtis virtualioje erdvėje, – sakė dr. Eivilė Čipkutė.
Viliojo „investuoti“
Daugiausia žalos 2020-aisiais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų išvilioja pinigus. Šitaip netekta 1,7 mln. eurų. Šio tipo incidentai pernai, lyginant su kitais sukčių scenarijais, buvo ir gausiausi – užfiksuoti net 295 atvejai. „Investicijų brokeriai“ dažnai skambina iš užsienietiškų numerių, pasitelkia populiarias pokalbių programėles, pvz., „Viber“ ar „WhatsApp“.
Itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms pridaro susirašinėjimo el. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. eurų. Pranešta ir apie 9 atvejus, kai sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus, šitaip netekta 138 tūkst. eurų.
Norėdami apsimesti generaliniu direktoriumi arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai būna iš anksto išsiaiškinę įmonės struktūrą ir procesus, neretai – ir susipažinę su vidine korespondencija. Jie pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami ir paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – sukčių sąskaitą.
Pavyzdžiui, prisistatę generaliniu direktoriumi nurodo niekam nepasakoti apie slaptu turintį likti pavedimą, už kurį jums neva bus „atlyginta“ paaukštinimu arba priedu prie atlyginimo; tiekėjo vardu praneša apie pokyčius įmonės rekvizituose ir atsiunčia „pataisytą“ sąskaitą.
Negaili laiko įdirbiui
Tebėra paplitę romantiniai sukčiavimai – šių per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko imdavo prašyti paslaugų – pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir t. t.
Paaiškėjus tiesai, situacija būna ypač skaudi, nes romantiniai sukčiai dažniausiai negaili laiko įdirbiui: bendravimas su potencialia auka gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o pastangos užmegzti artimą ryšį – labai įtikinamos.
Nors vis daugiau incidentų įvyksta virtualioje erdvėje, piktavaliai ir toliau dažnai pasitelkia telefoną: telefoninio sukčiavimo atvejų pernai nustatyta 163, jų žala – 475 tūkst. eurų. Suklastojus SMS arba el. laišką ir šitaip mėginant išgauti asmeninius prisijungimo duomenis – angliškai šis sukčiavimo būdas vadinamas „phishing“, – išviliota 168 tūkst. eurų, per metus pranešta apie 143 tokius incidentus.
Nustatyti ir 593 kitokie sukčiavimai, kurių padaryti nuostoliai sudaro 827 tūkst. eurų.
Patarimas – neskubėti ir nepasiduoti spaudimui
Ekspertai pataria visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją įvertinti kritiškai ir atsakyti sau į 3 esminius klausimus.
Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs, taip pat jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios egzistuojančios institucijos atstovu.
Ar mane bandoma paveikti emociškai? Nerealiai skambantis pranešimas apie laimėjimą loterijoje, kurioje neprisimenate dalyvavę, siūlymas solidžiai užsidirbti, dėl visų užduočių susitariant nuotoliniu būdu ir pasitelkiant asmeninę sąskaitą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, meilus pokalbis socialiniuose tinkluose, po kurio ateina finansinės pagalbos prašymas... Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Atsiskaityti internetu šiandien yra paprasta ir greita, tačiau taip pat būtina nepamiršti, kad tai – ne žaidimas, o prieiga prie jūsų pinigų. Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas.
Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange. Kilus įtarimų, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką bei policiją.
