Po susitikimo su kitais Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais B.Obama sakė, kad „jaučiama būtinybė skubiai rasti būdą išspręsti šiai padėčiai“.
Tačiau toks sprendinys reikalauja, kad Atėnai „rimtai nusiteiktų vykdyti svarbias reformas – ne vien tam, kad patenkintų skolintojus, bet dar svarbiau, kad sukurtų platformą, ant kurios Graikijos ekonomika galėtų vėl pradėto augti ir klestėti“, pabrėžė JAV lyderis.
Taigi graikams teks priimti sunkių politinių sprendimų, kurie jiems bus naudingi ilguoju laikotarpiu, – pridūrė B.Obama.
„Taigi graikams teks priimti sunkių politinių sprendimų, kurie jiems bus naudingi ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė B.Obama.
Spausdamas graikus vykdyti įsipareigojimus, B.Obama taip pat pasisakė už jų kreditorių lankstumą.
„Jeigu abi pusės demonstruos pakankamą lankstumą, tuomet, manau, galime išspręsti šią problemą, bet reikės, kad visi susiję priimtų sunkių sprendimų“, – aiškino jis.
Vokietija, G-7 viršūnių susitikimo šeimininkė, taip pat ragino Graikiją spartinti derybas su tarptautiniais skolintojais dėl lėšų pervedimo.
„Laiko nėra likę daug. Mums reikia labai uoliai dirbti“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė viršūnių susitikimo pabaigoje.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as irgi pabrėžė, kad birželio pabaiga yra tolimiausias galutinis terminas sudaryti susitarimui.
„Bet niekas nedraudžia mums judėti greičiau, ir manau, kad Graikija turėtų būti suinteresuota tai paspartinti, pašalinti netikrumą“, – sakė jis.
Derybos tebėra įstrigusios
Pasisakydamas per vieną renginį Berlyne Graikijos finansų ministras Janis Varufakis pritarė, kad sutartis turėtų būti sparčiai priimta, ir perspėjo, kad būtų istorinė nesėkmė, jeigu Europos Sąjungos lyderiai nepasiektų susitarimo.
Graikija siekia užsitikrinti, kad jai būtų pervesta paskutinė 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal anksčiau jai skirtą tarptautinės finansinės pagalbos paketą. Tuomet Atėnai galėtų iki birželio 30 dienos galutinio termino grąžinti 1,6 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui.
Jeigu Atėnai paskelbtų nemokumą, tai tikriausiai sukeltų virtinę įvykių, kurie vestų į potencialiai chaotišką Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Penkis mėnesius trukusios Graikijos ir tarptautinių skolintojų derybos tebėra įstrigusios, nesutariant dėl šalies biudžeto ateities uždavinių, ekonomikos reformų ir mokesčių.
