Straipsnyje jis rašo, kad nors B.Obamos pasidavimas dėl Krymo ir vien tik žodiniai grasinimai „neeskaluoti situacijos“ gal ir atrodo tik kaip pečių patraukymas, tačiau tai veikia stebėtinai efektyviai.
V.Putinas bandė apžioti pernelyg daug Ukrainoje – jis pats prisikūrė sau tiek problemų, kokių JAV ir Europos Sąjungos sankcijos nebūtų galėjusios padaryti (nors jos irgi prie to prisidėjo). V.Putinas kariasi ant savo paties virvės.
V.Putinas bandė apžioti pernelyg daug Ukrainoje – jis pats prisikūrė sau tiek problemų, kokių JAV ir Europos Sąjungos sankcijos nebūtų galėjusios padaryti. V.Putinas kariasi ant savo paties virvės
M.Fisheris pripažįsta, kad iš pradžių ir jam pačiam atrodė, kad B.Obamos pasirinktas kelias neduos teigiamų pasekmių. Tačiau žurnalistas kviečia pažvelgti į faktus: „Tai buvo taip efektyvu, ir kitokios reakcijos tikėjęsis V.Putinas taip pasimetė, kad po kelias savaites trukusių visiškai nesubtilių grasinimų įsiveržti į Rytų Ukrainą, jis pats atsitraukinėja“.
Anot M.Fisherio, net oficiali Rusijos retorika vis švelnėja. Atrodo, kad V.Putinas netgi parems Ukrainos prezidento rinkimus, o ne stengsis jiems sutrukdyti – net jeigu ir panašu, kad ukrainiečiai išrinks proeuropietišką kandidatą. Europos ir JAV derybininkai teigia, kad net Rusijos atstovų tonas susitikimuose rimsta – panašu, kad jie nuo mėtymosi kaltinimais juda link taikaus sprendimo paieškų link.
„Vox“ žurnalistas teigia, kad tokių pokyčių priežastys – ekonominės. Rusija pati sau prisidarė daug ekonominių problemų, kai kovo mėnesį aneksavo Krymą. Kuo toliau, tuo labiau problemos auga. Daugiausia žalos Rusijos ekonomikai daro net ne JAV ir Europos Sąjungos sankcijos, o pačių rusų elgesys.
Pasaulio investuotojai mato, kad Rusijos elgesys šią šalį verčia rizikinga vieta – ten tikrai pavojinga laikyti savo pinigus. Netgi tokia pavojinga, kad rusai ne tik nesugeba pritraukti naujų pinigų, bet investuotojai masiškai traukiasi.
Tam daug įtakos turėjo į Rusijos politikus ir oligarchus nutaikytos sankcijos. Pačios jos nepadarė daug žalos Rusijos ekonomikai, tačiau kartu su chaotišku Rusijos elgesiu Ukrainoje ir platesnių sankcijų paskelbimo grėsme gerokai išgąsdino investuotojus.
Tą gerai rodo trys Marko Adomanio iš „Forbes“ lentelės.
Rusijos vertybinių popierių birža:
Didžiausios Rusijos kredito įstaigos „Sberbank“ akcijų kaina:
Rusijos rublio santykis JAV dolerio atžvilgiu:
M.Fisheris rašo, kad žvelgiant iš B.Obamos perspektyvos, labai džiugu dėl vieno dalyko – JAV net nereikia imtis didelės rizikos ir bausti Rusiją už jos karinę agresiją, nes Rusiją labai puikiai baudžia nešališka jėga – pasaulinė ekonomika. Kartu tokia bausmė iš V.Putino atima dar vieną propagandinį įrankį – Rusijos vadovas šalies viduje imtų naudotis griežtomis JAV ir ES sankcijomis sau populiarinti.
Tarsi kažkas aplink Rusiją pastatę elektrinę tvorą – V.Putinas vėl gali peržengti Rusijos sienas, tačiau jis žino, kad jam trenks elektra. Ir jis žino, kad ir pirmą kartą labai skaudėjo
Galbūt dar džiugiau nuteikiantis faktas – V.Putinas net negali išsisukti nuo tokių finansinių pasekmių, negali apgauti sistemos. Jis jau žino, kad jeigu vėl mėgins kažką panašaus į Krymo aneksiją, Rusijai baigsis dar blogiau.
Tarsi kažkas aplink Rusiją pastatę elektrinę tvorą – V.Putinas vėl gali peržengti Rusijos sienas, tačiau jis žino, kad jam trenks elektra. Ir jis žino, kad ir pirmą kartą labai skaudėjo, rašo M.Fisheris.
V.Putinas palengva išmoksta pamoką, kurios esmė – Rusija priklauso nuo pasaulio ekonomikos – nori jis to ar ne. O pasaulio ekonomikos žaidėjams nepatinka, kai kas nors įsiveržia į kitas valstybes ir priverčia turtingiausias pasaulio valstybes svarstyti sankcijų paskelbimą, įsitikinęs žurnalistas. Jis pažymi, kad tai – milžiniškas pasikeitimas Rusijai.
Sovietų Sąjunga nebuvo integruota į pasaulinę ekonomiką, todėl jos vadovams nereikėjo rūpintis užsienio investicijomis. Tačiau V.Putinas negali leisti sau tokios prabangos.
Žurnalistas straipsnyje pažymi, kad dar po Pirmojo pasaulinio karo ekonomistai ir politologai teigė, kad nacionalinių ekonomikų integravimas duos daug naudos – ne tik visi taptų turtingesni, bet ir sumažėtų karų tikimybė – pradedantys karą žmonės skaudžiai nukentėtų ekonomiškai.
Net jeigu dabar V.Putinas ir stengtųsi deeskaluoti situaciją Ukrainoje, dar nežinia, ar anksčiau jam buvę naudingi bepročiai jam paklustų
M.Fisheris taip pat atkreipia dėmesį, kad V.Putino ramsčiai Rytų Ukrainoje – jauni ginkluoti fanatikai – jam jau pradeda kenkti.
Panašu, kad jie yra net pernelyg fanatiški, ir pats V.Putinas praranda jų kontrolę. Kai V.Putinas paragino nerengti referendumo, o separatistai nepaklausė, Rusijos vadovas nieko negalėjo padaryti. Net jeigu dabar V.Putinas ir stengtųsi deeskaluoti situaciją Ukrainoje, dar nežinia, ar anksčiau jam buvę naudingi bepročiai jam paklustų.
Žurnalistas pripažįsta, kad tikriausiai nei Ukraina, nei pasaulis nieko nebegali padaryti dėl Krymo. Tačiau Rytų Ukrainoje – kitokia situacija. Skaičiai rodo, kad sistema veikia.
Rusija žengė per toli, JAV ir ES atsakė tokiomis sankcijomis, kurios vienos nebuvo pajėgios labai pakenkti Rusijos ekonomikai, tačiau buvo pakankamai pajėgios paveikti užsienio investuotojus. V.Putinas kenčia nuo ekonominių nuostolių, kuriuos jis pats susikūrė. Straipsnį jis baigia optimistine įžvalga – ekonominė valstybių integracija, kuri buvo sukurta tam, kad būtų išvengiama karų, suveikė.
