VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos padalinys ir UAB „Rytkirta“ sudarė medienos ruošos paslaugų teikimo pagrindinę sutartį, pagal kurią UAB „Rytkirta“ įsipareigojo šiam padaliniui atlikti medienos ruošos ir biržės paruošiamuosius bei sutvarkymo darbus. Byloje nustatyta, kad ginčo sklype (0,8 ha plote) UAB „Rytkirta“, turėdama leidimą atvejiniu kirtimu iškirsti 279 medžius, iškirto daugiau kaip 600 medžių, be to, juo iškirto plynai.
Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad UAB „Rytkirta“ nesikreipė nei į ieškovą, nei į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu ginčo sklype medžius iškirsti plynai, t. y. leisti iškirsti visus medžius, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes. Leidimas šiame sklype medžius kirsti būtent atvejiniu kirtimu (kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų) Valstybinės miškų tarnybos buvo išduotas įvertinus galimą poveikį aplinkai, siekiant užtikrinti genofondo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, kad kituose sklypuose buvo numatytas plynasis kirtimas, negalėjo suteikti UAB „Rytkirta“ lūkesčio, kad jai taip pat gali būti išduotas leidimas mišką ginčo sklype iškirsti plynai.
Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, be numatytų iškirsti 279 sužymėtų medžių, papildomai iškirtus nenumatytus kirsti 368 sveikus medžius, neabejotinai padarytas neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, jo vientisumui, juo labiau kad sklypas, kuriame iškirsti medžiai, yra regioninio parko teritorijoje. Be to, po neteisėtai atlikto plynojo kirtimo miškas galės būti atkurtas tik želdinant, o ne savaime atžels, kaip būtų buvę, jei būtų atliktas atvejinis kirtimas, todėl atkuriant mišką ne tik bus įsikišta į natūralius gamtos procesus, bet ir prireiks papildomų išlaidų.
Taigi, Apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Rytkirta“, be leidimo ginčo sklype iškirsdama mišką plynai, veikė neteisėtai ir savo veiksmais gamtai padarė 63 636 Eur žalą, apskaičiuotą vertinant neleistinai iškirstus 368 sveikus medžius ir remiantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika. Visa priteista suma turės būti sumokėta Aplinkos apsaugos departamentui, nes pagrindo jos mažinti Apeliacinis teismas nenustatė.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-361-910/2023 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
