Tiesa, ši lietuvių meilė paštomatams nėra be dramų – kartais siuntos gavėjų ir nepasiekia, nes pakuotėse atsiduria neleistinos prekės arba suklystama nurodant pašto kodą, telefono numerį. Pasitaiko ir atvejų, kai pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių netgi teiraujamasi, ar galėtų pakeisti batų dydį.
Prieš dešimtmetį nepasiteisino
Per kiek daugiau nei dešimtmetį siuntų skaičius visame pasaulyje išaugo kosmiškai. „Statista“ duomenimis, 2013 m. išsiųsta 36 mlrd. siuntų, o pernai šis skaičius jau siekė apie 200 milijardų.
Toks augimas, žinoma, padarė įtaką ir paštomatų išpopuliarėjimui mūsų šalyje. RRT užsakymu atliktų apklausų duomenimis, dar 2018 m. paštomatais naudojosi vos apie 17 proc. gyventojų. 2020 m. šis skaičius šoktelėjo iki 42 proc., o praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ duomenys parodė, kad net 73 proc. lietuvių paštomatus rinkosi kaip prioritetinį siuntų pristatymo būdą.
Nors buvo metas, kai atrodė, kad paštomatai gali ir neprigyti. Siuntų bendrovės „Venipak“ vadovas Andrius Ladauskas pasakoja, kad dar 2011 metais bendrovė pirmoji Lietuvoje įrengė 50 paštomatų tinklą, kuris nepasiteisino.
„Turėjome idėją sujungti visus Lietuvoje veikiančius logistikos paslaugų teikėjus ir palengvinti siuntų pristatymą vartotojams. Tačiau tam lietuviai dar nebuvo pasiruošę tiek dėl mažų el. prekybos apimčių, tiek dėl didelių prekybos centrų mokesčių už paštomatų vietos nuomą. Tad šis eksperimentas tuo metu nepasiteisino. Tačiau tai mums leido tinkamai pasiruošti vėlesniam paštomatų bumui, kuris Lietuvoje prasidėjo 2020 metais, COVID-19 pandemijos metu“, – sako jis.
Nuo sliekų iki bičių, arba gal pakeisite batų dydį?
RRT duomenimis, Lietuvoje iš viso šiuo metu yra virš 2 tūkst. paštomatų, o bendras jų skaičius 2024 m., palyginti su 2023 m., išaugo 15,8 proc.
A.Ladausko teigimu, iš visų Baltijos šalių Lietuvoje bendrovės paštomatų tinklas plėtėsi sparčiausiai – pavyzdžiui, Estijoje pirmieji įmonės paštomatai pastatyti tik 2022 m. pabaigoje.
Tiesa, nors paštomatais lietuviai naudojasi daug ir dažnai, kartais pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai siunčiamos neleistinos prekės. A.Ladauskas pasakoja, kad dažniausiai įtarimų sukelia tokių siuntų pakuotės.
„Tokių atvejų pasitaiko nedažnai, tačiau būta ir stipriai nustebinusių. Pavyzdžiui, netinkamos pakuotės yra išdavusios apie tokį neleistiną prekės turinį kaip dūzgiančias bites, gyvus žvejybinius sliekus ar neapdorotas lašišas. Taip pat vis dar kartais sulaukiame klientų, besikreipiančių į mus kaip į el. parduotuvę, kurioje pirko tam tikrus daiktus. Pavyzdžiui, teiraujamasi, ar galėtume pakeisti batų dydį ar suknelės spalvą“, – pasakoja „Venipak“ vadovas.
Kuo arčiau, bet pigiau
RRT tyrimas parodė, kokiu atstumu įrengti paštomatai gyventojams priimtiniausi. Didžioji dalis gyventojų (49 proc.) įvardijo iki 1 km atstumą, 19 proc. – 1-3 km, o 18 proc. pageidautų, kad paštomatai būtų įkurti iki 100 m atstumu.
„Patogi siuntos atsiėmimo vieta – vienas svarbiausių vartotojų lūkesčių. Lietuviai renkasi tuos paštomatus, kuriuos nuo namų ar darbovietės gali pasiekti pėsčiomis, arba prie kurių patogu sustoti vykstant į darbą, namus, prekybos centrą ar sporto klubą. Mūsų atliktos apklausos rodo, kad gyventojai prioritetą taip pat teikia paštomatams, kurie yra pastato išorėje, o ne viduje, kadangi tokiu būdu neribojamas siuntos atsiėmimo laikas. Taip pat svarbus intuityvus ir greitas siuntos atsiėmimo procesas, pavyzdžiui, naudojant QR kodą“, – teigia A.Ladauskas.
Visgi, nors lietuviai paštomatų tikisi arti namų, įdomu tai, kad, to paties tyrimo duomenimis, 70 proc. jų už tai nesutiktų mokėti daugiau. Apklausa taip pat atskleidė, kad kuo mažesnė kaina yra pagrindinis kriterijus vartotojams siunčiant ir gaunant siuntas. Tai įvardijo 56 proc. apklaustųjų. Po jos seka pristatymo terminas (47 proc.) ir siuntos saugumas (43 proc.).
Iš kelio išsukti nenori
Pasak A.Ladausko, sprendžiant, kur įrengti naujus paštomatus, bendrovė vertina teritorijos apgyvendinimo tankumą, siuntų apimtis, gretimų paštomatų duomenis, konkurenciją.
Jo teigimu, svarbi ir konkreti teritorija – ar bus galimybė pasistatyti automobilį ar ateiti pėsčiomis.
