„Nerimo dėl to nėra“, – susidariusią situaciją komentuoja į pensiją išėjusi Goyito de Camacho. „(Politikai) visada vienodi. Jie šunsnukiai, kuriems nerūpi žmonės“.
2015 m. gruodžio 20 d. ir šių metų birželio 26 d. vykę parlamento rinkimai neatnešė ryškių nugalėtojų ir dėl to jau devynis mėnesius konservatyvi Liaudies partija vadovauja laikinajai vyriausybei.
Spalio 15 d. sukaks lygiai 300 tokios vyriausybės dienų.
Nors ši partija laimėjo abiejose pastarojo meto rinkimuose, tačiau neužsitikrino reikiamos daugumos, ir todėl iki spalio 31 d. turi sutelkti paramą, kad galėtų formuoti mažumos vyriausybę. Kitu atveju Ispanijos lauktų treti rinkimai.
Tačiau panikos Ispanijoje dėl to nėra. Spalį atliktos sociologinės apklausos rodo, kad labiausiai ispanai nerimauja dėl 20 proc. siekiančio nedarbo. Po to ispanams nerimą keliančių dalykų sąraše rikiuojasi korupcija bei nepasitenkinimas politikais ir partijomis. Vyriausybės nebuvimas pasirodė tik penktoje šio sąrašo vietoje.
„Politika Ispanijoje chaotiška, partijoms rūpi tik jos pačios. Jos tikina, kad neveikia ekonomikos, nors aš manau, kad veikia. Galbūt mums geriau sektųsi be vyriausybės“, – samprotavo 52 m. kompiuterių specialistas Jose Luisas Alfonso.
Tačiau IESE verslo mokyklos ekonomikos profesorius Jose Ramonas Pinas ir kiti ekspertai perspėja, kad įspūdis, jog Ispanijai puikiai sekasi be vyriausybės, yra apgaulingas.
„Tiesa, kad šalis gali išsilaikyti be vyriausybės. Tačiau problema atsiranda, jeigu tai užsitęsia per ilgai“. – sakė J.R.Pinas.
Vis dėlto, Ispanijos atvejis nėra unikalus. Europos rekordas priklauso Belgijai, kuriai prireikė net 541 dienos tam, kad būtų suformuota vyriausybė po 2010 m. vykusių rinkimų.
Liaudies partijos lyderiui Mariano Rajoy dabar būtina sulaukti kitų parlamente esančių partijų balsų ir palaikymo, norint formuoti mažumos vyriausybę. Tačiau Ispanijos niekada nevaldė jokia koalicinė vyriausybė ir šalies partijos dažnai nėra pajėgios tokiems tarpusavio sandoriams.
Tuo pačiu metu Ispanija išlieka viena iš greičiausiai augančių ES ekonomikų. TVF teigia, kad šiemet šalies BVP augimas sieks 3,1 proc. – taip pat sparčiai, kaip ir praėjusiais metais, kuomet šalis turėjo funkcionuojančią vyriausybę.
Europos rekordas priklauso Belgijai, kuriai prireikė net 541 dienos tam, kad būtų suformuota vyriausybė po 2010 m. vykusių rinkimų.
Tačiau ne viskas taip gražu, kaip gali atrodyti iš pirmo sykio.
Ispanijos centrinis bankas perspėja, kad užsitęsusi politinė krizė gali turėti neigiamą įtaką ūkiui, nes nėra daromos ilgalaikiam augimui būtinos reformos.
J.R.Pinas aiškina, kad pagrindinė spartaus šių metų Ispanijos augimo priežastis yra ta, kad 2016 m. biudžetas buvo priimtas dar prieš prasidedant politiniam paralyžiui.
Tuo tarpu kitais metais ekonomiką gali pradėti slėgti sunkumai, kadangi iki šiol nėra parengtas nei 2017 m. biudžetas, nei fiskalinės politikos ir investicijų planai.
Bėdų gali sukelti ir ES sankcijos, kurias Briuselis Ispanijai įvestų tuo atveju, jeigu šalis nesugebėtų susitvarkyti su biudžeto deficitu.
Ne itin geros nuomonės apie Ispanijos ekonomiką laikosi ir Madrido Carloso III universiteto politikos mokslų profesorius Pablo Simonas, teigiantis, kad šalies ekonomikoje susiformavęs burbulas, o augimui būtinos reformos vis atidėliojamos.
„Praradome brangų laiką ir to nesuvokiame, nes atrodo, kad ekonomikai puikiai sekasi. Tačiau tai labai greitai pamatysime po metų arba dviejų“, – niūrią ateitį piešia P.Simonas.
