Jauna bedarbė iš Alytaus po dvejų metų patirties Darbo biržoje (dabar UT) neištvėrė ir atsiuntė laišką, kuriame skundžiasi kone kiekviena bendravimo su UT patirtimi: nuo pat registracijos, siūlytų galimybių, iki problemų netgi įsidarbinant.
„Aš 2016 m. baigiau Aleksandro Stulginskio universiteto verslo vadybos bakalaurą, grįžau iš Kauno į savo gimtąjį miestą Alytų ir tada iš karto stojau į Darbo biržą. Aišku, kad darbo ieškojausi nuosekliai, pagal savo išsilavinimą“, – savo pasakojimą pradėjo bedarbė.
15min išskyrė mažiausiai 6 jaunos bedarbės išsakytus rūpesčius.
Tačiau yra ir kur šuo pakastas – mergina pati neįvykdė savo įsipareigojimų, o reikalauja naujų rėmimo priemonių, paramos verslui subsidijų jos „susirastam darbdaviui“. Bedarbių rėmimui skirtos lėšos skirstomos pagal prioritetus, o ne pagal norus.
Pradžioje sutikusi komentuoti savo vardu, vėliau mergina to atsisakė, kai perskaitė 15min gautą UT atsakymą, kurį gauti užtruko tris savaites. Galbūt ne visur ji teisi, o galbūt atgrasė ir paviešintos asmeninės detalės iš socialinio tinklo „Facebook“.
Bet šis pavyzdys gali padėti atsakyti į klausimus, ko iš tiesų galima tikėtis registruojantis Užimtumo tarnyboje ir kaip neatsidurti panašiose situacijose. Čia ne kiekviena bedarbio užgaida bus išpildyta, yra sąlygų ir reikalavimų. Tačiau yra kur tobulėti ir teikiant UT paslaugas.
„Kiekvienas klientų skundas ir kiekviena panaši situacija Užimtumo tarnybos darbuotojams yra nemaloni, nes visi deda dideles pastangas, kad darbo ieškantis asmuo kuo greičiau surastų darbą. Kiekvienas kliento ir konsultanto susitikimas yra grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Ir labai gaila, kad kartais atsitinka nepamatuotų lūkesčių ir prisiimtų įsipareigojimų sąlygojamų neigiamų patirčių“, – apgailestaujama UT komentare.
Peršokite į dominančią publikacijos dalį
1. Mokymai skiriami pagal prioritetus – ne visiems norintiems
Pirmiausia darbo ieškanti alytiškė 15min pasakoja savarankiškai bandžiusi įsidarbinti UT organizuoto projekto „Atrask save“ kuratore: „Bet sąlygos buvo juokingos – ten siūlo minimumą ir dar reikėtų laužyti savo mašiną, degalai nefinansuojami“.
Vėliau jai pačiai buvo pasiūlyta sudalyvauti programoje „Atrask save“: „Sakau, žinote, man vien pavadinimas juoką kelią. Aš savęs nepametusi, kad man reikėtų save atrasti. Aš baigiau universitetą, aš žinau, ko aš noriu, ką baigiau, noriu pagal savo sritį įsidarbinti kažkur“.
Tačiau pirmąja realia problema, kuri nepriklauso nuo asmens pasirinkimų, būtų galima laikyti sunkumus, kai alytiškė bandė įgyti papildomą profesinį išsilavinimą. Ji tikina, kad pati kreipėsi dėl profesinio mokymo.
„Išvardijo, ką galima mokytis, ir tarp sričių buvo floristika. Aš gėles mėgstu, būtų moteriška specialybė, pagalvojau, kodėl nepabaigti dėl savęs. Ir aš vargais negalais turėjau išsiprašyti, kad darbuotoja, pas kurią buvau registruota, be jokių savianalizių ar kursų lankymų mane tiesiog užrašytų į grupę, kuri renkasi mokytis floristikos. Visada man buvo atsakoma, kad jau turi išsilavinimą, kaip tu kito nori. Kodėl, atsiprašant, asocialūs žmonės siunčiami į suvirintojų ar baldų apmušėjų kursus, o kodėl aš negaliu? Aš pabaigiau universitetą, manęs valstybė nefinansavo, niekas manęs nestūmė. Buvau motyvuota studentė ir įgyvendinau savo planą iki galo.
Aš norėjau pasitobulinti, pabaigti kursus, kaip sakoma, diplomas niekam nepamaišys. Na ir dokumentus vis vilkindavo užpildyti. Galiausiai, kreipiausi į Alytaus skyriaus direktorių, ir tik tuomet ledai pajudėjo, staigiai susirinko ir grupė, ir vos ne iš karto leido pildyti dokumentus“, – sako alytiškė.
UT patvirtina, kad mergina registravosi Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus jaunimo užimtumo skyriuje ir jai buvo suteiktas bedarbio statusas 2017 m. lapkritį.
„Įvertinus klientės įsidarbinimo galimybes, lūkesčius ir pageidavimus, buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas, kurio tikslas – įgyti floristo kvalifikaciją, o ją įgijus – organizuoti individualią veiklą pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą“, – teigiama komentare.
Nurodoma, kad klientė iš karto buvo informuota, kad floristų įsidarbinimo galimybės Alytaus regione yra labai ribotos – floristo profesija nepaklausi darbo rinkoje, nes per metus Alytaus regione darbdaviai registruoja tik keletą darbo vietų floristams.
„Tačiau klientė UT įdarbinimo konsultantą įtikino, kad įgijus kvalifikaciją sukurs darbo vietą sau. Klientė su UT pasirašė sutartį 2017 m. gruodžio 7 d. dėl kvalifikacijos įgijimo ir įsipareigojo vykdyti savarankišką veiklą (sukurti darbo vietą sau), kurią pradės vykdyti per 15 darbo dienų nuo kvalifikacijos įgijimo pabaigos“, – teigiama komentare.
Anot tarnybos, konsultantai visada atsižvelgia ir į kliento pageidavimus ir siekia pagrindinio tikslo – asmens įsidarbinimo arba darbo vietos sau sukūrimo.
„Ir šiuo atveju UT konsultantas, pasitikėdamas kliente, sudarė visas galimybes klientei įgyti norimą kvalifikaciją“, – teigia UT.
– Kas siūloma bedarbiui įsiregistravus Užimtumo tarnyboje?
Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs darbo ieškantis asmuo kartu su aptarnaujančiu specialistu sudaro individualaus užimtumo veiklos planą, kuriame numatomi asmens užimtumo tikslai ir konkretūs veiksmai jiems pasiekti. Konsultantas įvertina darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybes. Jei jo turima kvalifikacija/kompetencija nėra paklausi darbo rinkoje ir, suderinus su darbo ieškančiu asmeniu, gali būti numatyta galimybė dalyvauti profesiniame mokyme ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, kuri padidintų jo galimybes konkuruoti darbo rinkoje.
– Kas gali pretenduoti į mokumus ir įgyti kitą profesiją?
Atrenkant potencialius kandidatus įgyti profesiją, jei tinkamų kandidatų yra daugiau nei vienas, taikomi pirmumo kriterijai.
Prioritetą turi darbingo amžiaus neįgalieji: pirmiausia, kuriems nustatytas 25 proc. darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, toliau – 30–40, taip pat 45–55 proc. ar lengvą neįgalumo lygį turintys bedarbiai.
Po jų rikiuojasi nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos ar kompetencijų, arba jų užsienyje įgyta kvalifikacija nėra pripažinta.
Toliau prioritetas teikiamas ilgalaikiams bedarbiams iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 6 mėnesiai, ir ilgalaikiams bedarbiams nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių.
Po to rikiuojasi: vyresni kaip 50 metų bedarbiai, Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai, bedarbiai iki 29 metų, pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai, asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.
„Ir jeigu dar yra daugiau kandidatų, tokiu atveju taikomi papildomi kriterijai: niekada nedalyvavęs priemonėse, ilgesnį laiką registruotas UT, turintys du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymius“, – aiškinama komentare.
Darbo rinkos priemonėse dalyvauti pretenduojantis asmuo turi atitikti Užimtumo įstatymo nuostatas (būti bedarbis arba užimtas asmuo, turėti galimybę sudaryti trišalę arba dvišalę sutartį), taip pat Europos socialinio fondo projektų, finansuojančių priemones, tikslinės grupės reikalavimus.
2. Jei netekina kokybė – kviečia netylėti
Merginos iš Alytaus noras galiausiai išsipildė, ir ji galėjo mokytis, tačiau tuomet jau kliuvo pačių mokslų kokybei. Alytiškė tikina, kad tokių kursų niekam nerekomenduotų.
„Mes nematėm jokios gyvos praktikos. Nei mes ten mokėmės kokių vainikų pinti, nei puokštės komponuoti. Mes per visą 5 mėn. laikotarpį matėme tik 3 gyvų rožių žiedus, net ne krūmus. Tai koks gali būti supratimas apie floristiką? O išvardinta ten, kad bus puokščių komponavimas, naudojimasis įrankiais ir pan.“, – dėsto alytiškė.
Ji tikino, kad Alytaus profesinio rengimo centras gauna 1650 eurų už vieną bedarbį, grupėje būna 10 asmenų, tad „tai yra labai dideli pinigai“. Kursai trunka 5 mėnesius.
„Tikrai ten tiek nenueina nei mokytojų atlyginimams, nei mes kokių parodų matėme, apskritai, ten akmens amžius. Po universiteto, kai įkritau į tą profesinę mokyklą, tai buvo žiauru. Ir dar savo noru čia papuoliau. (…) Visą mokymosi laiką dirbta arba su šiukšlėmis (šienas, šiaudai, šakos, laikraščiai, kiaušinių dėklai, siūlai, kruopos, smėlis, mediniai pagaliukai ir pan.), arba užduotims atlikti reikalingas medžiagas reikėjo pirktis asmeniškai“, – skundėsi mergina ir tikino, kad jautėsi lyg pradinėse klasėse: lipdė kaukes, piešė, pynė vainikėlius iš savo atsineštų eglių šakų.
UT atsako, kad neturėjo jokios informacijos apie tai, kad kursų kokybė netenkino, be to, tai ne UT atsakomybė.
„Mokymosi laikotarpiu – nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. – iš klientės nebuvo gauta jokių nesiskundimų dėl profesinio mokymo kokybės“, – teigiama komentare.
Aiškinama, kad UT nuolat vertina grįžtamąjį ryšį iš profesiniame mokyme dalyvaujančių asmenų.
„Gavus informacijos, kad profesinis mokymas yra organizuojamas netinkamai, visuomet atliekamas tyrimas UT kompetencijos ribose dėl profesinio mokymo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Prireikus yra kreipiamasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kuri yra atsakinga už profesinio mokymo kokybę, kad ji pagal kompetenciją įvertintų, ar profesinio mokymo teikėjas tinkamai teikia paslaugas ir, prireikus, imtųsi atitinkamų veiksmų profesinio mokymo kokybei užtikrinti“, – aiškina Užimtumo tarnyba.
Dar daugiau, netgi renkami mokinių parašai – jei nėra parašo, mokymo įstaiga negaus finansavimo.
„Siekiant racionaliai panaudoti lėšas, skirtas profesiniam mokymui, nuo 2018 m. kovo mėnesio sudarytose profesinio mokymo sutartyse atsirado naujas priedas – rašytinis patvirtinimas dėl profesinio mokymo paslaugų suteikimo kokybės. Profesinio mokymo teikėjas, norėdamas gauti apmokėjimą už suteiktas profesinio mokymo paslaugas, be kitų reikiamų dokumentų, privalo pateikti rašytinį mokinio patvirtinimą, kad profesinio mokymo paslaugos buvo suteiktos kokybiškai. Jei mokinys teigia, kad profesinis mokymas buvo suteiktas nekokybiškai, UT kartu su ŠMSM savo kompetencijos ribose atlieka tyrimus ir, priklausomai nuo jų rezultatų, priima atitinkamus sprendimus konkrečioje situacijoje“, – teigiama UT komentare.
UT pastebi, kad dauguma skundų atsiranda tuomet, kai klientai pradeda vengti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kuriuos patys savo parašu patvirtino sudarytose sutartyse.
– Kaip UT parenka mokymų tiekėjus ir programas, kurias subsidijuoja? Ar bedarbis gali rinktis pats?
Mokymo teikėjai, norintys teikti paslaugas klientams, UT pateikia pažymas apie asmenims siūlomas profesinio mokymo programas ir jų aprašymus, suderintus su ŠMSM patvirtintomis akredituotomis kompetencijų vertinimo institucijomis.
Įstaigos turi turėti licenciją teikti tokius mokymus. Licencijavimo tvarką nustato ŠMSM.
Tada mokymo teikėjai įtraukiami į oficialų mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą, iš kurio UT klientai gali rinktis, siekdami mokytis vienoje ar kitoje mokymo programoje. Klientas su UT konsultantu sutaria, kokios kvalifikacijos įgijimas bus finansuojamas valstybės arba ESF lėšomis.
Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis – suderinus su darbdaviu. Apie tai, kokį mokymo teikėją pasirinko pats asmuo, UT jis informuoja pateikdamas raštišką patvirtinimą dėl mokymo teikėjo pasirinkimo.
Kokį mokymo teikėją pasirenka, atsakingas pats asmuo, tačiau renkasi iš patvirtinto mokymo programų ir tiekėjų sąrašo.
– Kaip kontroliuojama mokslų kokybė?
Formaliojo profesinio mokymo programų vykdymas yra licencijuojama veikla ir licenciją teikti mokymo programą išduoda ŠMSM, kuri atsakinga už licencijuojamos veiklos vykdymo kokybę ir yra kontroliuojanti bei tikrinanti licencijuojamą veiklą institucija.
Mokymo teikėjas, netinkamai vykdantis formalųjį profesinį mokymą, rizikuoja, jog jo licencija bus sustabdyta arba apskritai jos neteks. Užtikrinti profesinio mokymo kokybę privalo pats profesinio mokymo teikėjas, atskaitingas ŠMSM.
UT 2018 m. buvo gauti 4 klientų skundai (2017 m. – 4 skundai). Visais atvejais UT savo kompetencijos ribose atliko patikrinimus, taip pat po 2 kartus 2017 ir 2018 m. buvo kreiptasi į ŠMSM dėl tyrimo atlikimo jų kompetencijos ribose. Beveik visais atvejais (šiuo metu vienas atvejis dar yra svarstomas) su profesinio mokymo teikėjais buvo aptarti nustatyti profesinio mokymo kokybės trūkumai, kuriuos profesinio mokymo teikėjai turėjo ištaisyti per nustatytą laikotarpį.
3. Jei mokysies profesijos – turėsi įsipareigojimų
Trečia problema 15min skaitytojai tapo tai, kad baigus profesinio rengimo mokslus, darbo vis tiek neatsirado. Mergina pajuto spaudimą „atidirbti“ už mokymus.
„Visu tuo laikotarpiu buvo sakoma, kad galėsite susirasti darbo, susijusio su ta sritimi. Kai gavusi profesinio išsilavinimo diplomą grįžau atgal į Darbo biržą, sako, tu kurk savo verslą. Bet verslui kurti nuo 2016 m. vis nėra pinigų, jie kažkaip atsiranda, bet dingsta nespėję išsivaikščioti, kažkam į kišenę nuplaukia. Pasakė išsiimti individualią veiklą – ten gali nerodyti, kad kažką uždirbi, bet vos ne įsipareigojimas yra su ta sritimi atidirbti bent pusę metų. Aiškina, kad mes, birža, išleidome tave į mokymus, o tu mums kaip atgalinį rezultatą atidirbk tą sumą. Anksčiau netgi pinigus reikėdavo grąžinti, jeigu neatidirbi, nes toks buvo įstatymas, o dabar tiesiog reikia atidirbti“, – skundžiasi alytiškė.
Ji patikina, kad sistemingai ieškojosi darbo ir per skelbimus, ir per pažįstamus, o Darbo birža jai nieko nepasiūlė.
Šiuo atveju UT yra griežta – pasirašei sutartį su tokiomis sąlygomis, vadinasi, privalai jas vykdyti.
„Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 37 str., bedarbio statusą turinčių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas pagal trišalės arba dvišalės sutarties numatytas sąlygas. Dvišalėje sutartyje asmuo įsipareigoja dirbti savarankiškai, joje numatoma įsidarbinti per 6 mėnesius ir išdirbti ar vykdyti savarankišką veiklą pagal įgytą profesiją ne trumpiau nei 6 mėnesius“, – aiškinama komentare.
Anot UT, klientų įsipareigojimai būtini, kitu atveju lėšos gali būti panaudotos neefektyviai, tai numatyta Užimtumo įstatyme.
„Jeigu valstybė skiria finansavimą, natūralu, kad skiriamos lėšos turi būti panaudojamos efektyviai. Ar tinkamai būtų naudojamos valstybės lėšos, jei klientai įgytų kvalifikaciją ir po to nedirbtų darbo rinkoje pagal tai, ką mokėsi? Jeigu būtų toks modelis, mūsų greičiausiai klaustumėt, o kodėl nėra kliento įsipareigojimų?“, – svarsto UT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Tačiau pati alytiškė su tuo nesutinka: „Jokios sutarties, kurioje būčiau pasižadėjusi kurti savo veiklą (verslą), o ypač per 15 dienų po diplomo gavimo, nepasirašiau. Tai yra visiškas melas. Jei būčiau pasirašiusi tokią sutartį ir nesilaikiusi šio punkto reikalavimo, iš karto būčiau išmesta iš Darbo biržos“, – sako alytiškė.
4. Prašyti finansavimo savo darbdaviui – įžūlu
Ketvirta problema – galiausiai mergina tikina radusi darbdavį, kuris sutiko ją pasamdyti. Tačiau ne bet kaip – jei UT suteiks finansavimą jos darbo vietai. O UT, lyg tyčia, jos darbo vietos nefinansuoja.
„Darbo birža, dabartinis UT, žadėjo 6 mėnesius mokėti subsidijas darbdaviui, įdarbinusiam mane pagal su šia veikla susijusias pareigas (floristės, gėlių pardavėjos, gėlių išvežiotojos, apželdintojos). Ir eilinį kartą tai buvo melas. Radau darbdavį, kuris sutiko mane įdarbinti apželdintojos pareigoms, sutvarkė visus dokumentus, kuriuos siuntė UT, tačiau jau kitą dieną buvo sulaukta atsakymo, kad pagal tokias pareigas subsidijavimas negalimas. Tai kam tada į mokymosi programą buvo įtrauktas apželdinimo, naudojimosi įrankiais, lauko augalų priežiūros ir augimo sąlygų mokymasis, jei šios pareigybės susijusios su mokymosi programa nesubsidijuojamos“, – dėsto laiške mergina.
Ji patikino, kad pati norėtų atidirbti praktiką sąžiningai, „kad ji nebūtų suvaidinta“. Taip pat esą norėtų pasinaudoti ES pinigais, kurie skirti darbdaviams subsidijuoti: „Bet gauname skambutį, kad ne – tu būtinai turi būti floriste, netinka pareigybė. Mane ten siuntinėja nuo vieno prie kito, niekas nenori spręsti tos problemos ir aš jau pavargau, man birža yra kažkas baisaus“.
Toks noras „pasiremti savo įdarbinimą“ UT nepatiko. Komentare aiškinama, kad darbo vietų kūrimas remiamas ne pagal darbuotojų norus, o pagal tai, ko reikia rinkai.
Šiuo atveju darbdavys iš tiesų domėjosi galimybe organizuoti remiamojo įdarbinimo priemonę ir įdarbinti būtent konkretų asmenį – minimą alytiškę – apželdintoja, nurodo UT.
„Tuo metu Alytaus regione buvo registruota apie 30 asmenų, kurie galėtų dirbti apželdintojais, iš kurių dauguma yra niekada nedalyvavę jokiose priemonėse arba yra ilgesnį laiką registruoti UT, arba ilgiau nedirbę nei minima klientė, taip pat turintys du ir daugiau papildomo rėmimo požymių. Tačiau darbdavį domino tik klientės kandidatūra.
Oficialiai darbdavys nepateikė pasiūlymo organizuoti remiamojo įdarbinimo priemonę. Net ir tuo atveju, jei jis būtų pateiktas, prioriteto tvarka darbdaviui būtų siūlomi ir kiti Alytaus regione registruoti darbo neturintys asmenys, nedalyvavę remiamo įdarbinimo priemonėse“, – akcentuoja UT.
Dar daugiau, UT tikina, kad po žiniasklaidos kreipimosi darbdavys jau tikslinosi tarnyboje, „ar nėra pasikeitimų dėl sprendimo skirti subsidiją būtent šiai klientei“.
„Be šios konkrečios klientės darbo ieškančių asmenų yra dar 3429. Taip pat UT vertina ir faktą, kad konkretus darbdavys kol kas net nėra užregistravęs laisvos darbo vietos, todėl apie subsidijos skyrimą konkrečiam darbdaviui ir konkrečiam darbdavio nurodytam asmeniui negali būti nė kalbos, nes gali atsirasti darbo ieškančių asmenų, kurie ir be subsidijos galės pretenduoti į darbo vietą, kurią siūlo minimas darbdavys“, – teigiama komentare.
UT aiškina, kad tarp visų registruotų bedarbių subsidijai skirti buvo daugiau klientų, kurie atitiko daugiau nustatytų teisės aktuose kriterijų nei minima klientė.
„Ir taip pat vertintas faktas, kad klientė neįvykdė ankstesnių sutartinių įsipareigojimų“, – aiškina UT.
Kam teikiamos subsidijos įsidarbinant?
Subsidija gali būti skiriama darbdaviui, kuris įdarbina darbo ieškančius asmenis, kuriems Užimtumo įstatyme numatyti papildomi rėmimo požymiai.
„Subsidijavimo paslauga yra skiriama darbdaviui, kuris įdarbina sudėtingai besiintegruojančius į darbo rinką darbo ieškančius asmenis. Pati klientė niekaip negali prašyti skirti subsidiją, nes tai paslauga, kuri skirta darbdaviui“, – teigiama komentare.
Ar baigus profesinį mokymą nebegalima pretenduoti į kitas UT lengvatas?
Profesinį mokymą baigusiam asmeniui gali būti taikomos kompleksinės priemonės, t.y. darbo įgūdžių įgijimas arba įdarbinimas subsidijuojant.
Darbdaviui, įdarbinusiam profesinį mokymą baigusį ir kvalifikaciją ar kompetenciją įgijusį asmenį, kompensuojama dalis įdarbinamo asmens darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų „Sodros“ įmokų.
Šiuo atveju netaikytos kompleksinės priemonės todėl, kad klientė, įgijusi konkrečią kvalifikaciją, neįvykdė dvišalėje sutartyje numatytų įsipareigojimų – t.y. įsidarbinti sau sukurtoje darbo vietoje.
Kada įdarbinimui skiriamos subsidijos?
Skiriant subsidiją darbo užmokesčiui darbdaviui, yra vertinama, ar darbdavys neturi skolų „Sodrai“, VMI ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų UT, ar neturi galiojančių nuobaudų, ar praeityje nėra piktnaudžiavęs UT skiriama parama. Taip pat, jei darbdavių, pageidaujančių organizuoti remiamojo įdarbinimo priemonę, yra daugiau nei vienas, taikomi šie kriterijai:
-
pirmą kartą pageidaujantis įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę;
-
yra smulkiojo ar vidutinio verslo įmonė;
-
metinė darbuotojų kaita yra ne didesnė nei 10%;
-
pasiūlyme planuojamas mokėti darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 70 proc. šalies VDU.
Atrenkant potencialius kandidatus užimti darbo vietas, kurioms bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, visų pirma yra vertinamos asmenų galimybės vykdyti darbo vietos aprašyme nurodytas funkcijas. Jei tinkamų kandidatų yra daugiau nei vienas, yra taikomi šie kriterijai:
-
niekada nedalyvavęs priemonėse;
-
ilgesnį laiką registruotas UT.
-
turintys du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymius, nurodytus Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje;
-
ilgiausiai nedirbę iki potencialaus dalyvavimo priemonėje.
5. Prašyti pinigų dar kartą bus sunkiau, o jei reikės, patikrins ir „Facebook“
Kita problema, kurią nurodė minima bedarbė – ji norėjo gauti ir lėšų savam verslui, tačiau ir čia laukė nesėkmė.
„Aš savo gyvenime nei kokių pašalpų gavau, nei išmokų iš „Sodros“, nes neturiu oficialaus 18 mėn. stažo. Tik kad stoviu biržoje ir esu socialiai drausta. Sausio 10 d. buvau atvykusi, kai dar tik buvo pradėtas naujų metų biudžetas, dėl paramos savam verslui. Ir man pasakė, kad nėra pinigų. Tai klausiu, kur jie dingo, jei per beveik 10 dienų jie dingo, kai subsidijų yra ne vienas šimtas tūkstančių. Aš patenku į tą amžiaus grupę, kai galėčiau pretenduoti į jauno verslo finansavimą, bet visada būna pasakyta, kad nėra lėšų ar jas kažkas jau įsisavino. Tai sakau, duokit man tų žmonių kontaktus, kurie sėkmingai šį planą įgyvendino, aš noriu pasikonsultuoti. Kiek metų jau praėjo, niekas nevyksta“, – pyksta alytiškė.
UT pastebėjo, kad savarankiško užimtumo rėmimo priemonės paraiškų atranka 2019 m. dar nepaskelbta, o biudžetas patvirtintas tik sausio 23 d. – lėšų suma dar nebuvo žinoma, ir klientė apie tai buvo informuota.
„Tačiau vertinti reikia ir tai, kad klientė vis dar yra neįvykdžiusi ankstesnių įsipareigojimų ir pretenduoti į dalyvavimą kitose priemonėse taip pat turi ribotas galimybes, nes, kaip jau minėjome anksčiau, yra daugiau klientų, kurie turi pirmumo teisę pagal Užimtumo įstatyme nurodytus prioritetus. Galbūt tai yra neigiama patirtis išgirsti argumentus, tačiau UT labai apgailestauja, kad negali išpildyti klientų visų norų. O šiuo atveju UT konsultantai suteikė daug informacijos ir geranoriškai bendradarbiavo su kliente“, – aiškinama komentare.
UT netgi atsiuntė gyventojos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros nuotrauką – 2018 m. rugpjūčio 1 d. alytiškė paskelbė įrašą, kad siūlo floristo paslaugas, kuria gyvų ir dirbtinių gėlių kompozicijas, jas nuomoja, teikia renginių dekoravimo ir gėlių pristatymo į namus paslaugas.
„Klientė galimai verčiasi nelegalia veikla (tokiu atveju jokios paslaugos apskritai nepriklauso klientei), nes surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad asmuo vykdo individualią veiklą, tačiau oficialiai nėra jos įforminusi“, – teigiama UT atsakyme.
Šių metų vasario 11 d. klientė apsilankė UT Alytaus skyriuje.
„Aptarnaujantis specialistas dar kartą paklausė apie jos galimybes vykdyti savarankišką veiklą, kurią ji planavo prieš pradėdama mokytis. Klientė atsisakė organizuoti individualią veiklą pagal individualią pažymą. Ji teigė, kad mielai sutiktų dirbti pagal darbo sutartį, jei darbdavys už jos įdarbinimą gautų darbo užmokesčio subsidiją. Tai įmonė, kurią savo laiške nurodė klientė. Aptarnaujančiam specialistui bandant pasiūlyti įsidarbinti floriste pas kitą darbdavį, klientė šią galimybę kategoriškai atmetė“, – teigiama komentare.
6. Kaltinsi darbuotojus nekompetencija – pateik argumentus
Apibendrindama savo patirtis mergina tikina, kad jokios pagalbos per kelerius metus UT ji taip ir nesulaukė.
„Niekada nebuvo įsigilinus darbuotoja į mano situaciją – tiesiog ateini, tau paskiria kitą datą, kada atvykti į Užimtumo tarnybą, ir pabaiga. Nei ten tau kas darbo siūlo, nei atspausdina kokių darbo skelbimų ar rekomendacijų parašo, ar siunčia pas darbdavį – nieko tokio nuo 2016 m., kiek aš stoviu darbo biržoje, nebuvę“, – skundėsi mergina.
Dar daugiau mergina pažėrė kritikos pačių darbuotojų kvalifikacijai ir pasidalijo Darbo biržos skelbimais. Viename nurodyta, kad ieškoma „buchalterės“, kitame – „kalių paruošėjo“.
„Darbo biržos darbuotojai atsainiai bendrauja nuolat – suprask, tu mums dar trukdai. Bet jau topų topas yra tai, kai pasižiūriu, kokius darbo skelbimus jie patalpina mūsų Pietų Lietuvos krašte. Jei aš būčiau universiteto baigiamajame darbe taip parašiusi, būčiau išjuokta ir dar pirštais užbadyta, nuskambėjus kaip beraštė. O ten sėdi tos darbuotojos, kurios tikrai atgyveno viską, yra mano senelių amžiaus, daugiau nei 60-ies metų, ir užima tas vietas neaišku dėl ko, kai galėtų eiti ir dirbti tas pats jaunimas“, – pyksta mergina.
O UT atsako: „Šalies darbdaviai pateikia informaciją UT apie laisvas darbo vietas jiems patogiu būdu – telefonu, raštu arba patys jas registruoja Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje. Minėtas darbo vietas, kurios minimos laiške, paskelbė patys darbdaviai internetinėje svetainėje.“
Toliau tęsiama, kad „pasakojime yra daug emocijų, tačiau argumentų nėra.
„Nors labai aštriai skamba komentaras „esu labai pasipiktinusi darbuotojų aptarnavimo kokybe“, tačiau kokia kokybė, sunku suprasti. Perskaičius visą skundą, akivaizdu, kad klientė yra nepatenkinta, kad konsultantai nesuteikė tos konkrečios paslaugos (subsidijavimo), kurios klientė norėjo“, – teigiama komentare.
UT patikina, kad negali kiekvienam klientui teikti paslaugų, kurių tik jis užsinori, o ypač tais atvejais, kai klientas yra dar neįvykdęs ankstesnių savo įsipareigojimų.
„UT konsultantas pasitikėjo kliente ir jos motyvacija bei aktyviu įtikinėjimu, kad įgijusi norimą kvalifikaciją pati savarankiškai sukurs sau darbo vietą ir sutartinius įsipareigojimus įvykdys. Užimtumo tarnybos konsultantai teikia paslaugas pagal teisės aktuose numatytas galimybes ir neturi galimybės kiekvienam klientui finansuoti įvairių priemonių, juo labiau, kad vertinant Alytaus miestą, be klientės, dar buvo registruoti 3429 bedarbiai“, – teigiama komentare.
Pateikiama ir informacija, kad alytiškei buvo siūlomos įsidarbinimo galimybės: 2018 m. birželio 15 d. pasiūlyta įsidarbinti vienoje konkrečioje įmonėje, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą, o rugpjūčio 28 d. pateiktas kitas pasiūlymas išsiųsti CV į kitą bendrovę, tačiau mergina nebuvo pakviesta į pokalbį.
„Alytaus jaunimo užimtumo skyrius dėjo visas pastangas, kad klientė integruotųsi į darbą rinką, t.y. teikė pasiūlymus įsidarbinti pagal įgytą kvalifikaciją tuo laikotarpiu vis atsirandančiose laisvose darbo vietose, nes pagrindinis UT paslaugų tikslas – įsidarbinęs klientas. Po nesėkmingų bandymų įsidarbinti vėl buvo pakartotinai priminti klientės dvišalės sutarties įsipareigojimai organizuoti individualią veiklą pagal verslo liudijimą ar individualią pažymą, aptartos įsidarbinimo galimybės. Tačiau klientė organizuoti veiklą atidėdavo vėlesniam laikui (nors savo parašu buvo patvirtinusi įsipareigojimą per 15 darbo dienų įgijus kvalifikaciją sukurti sau darbo vietą) ir, UT duomenimis, gautais iš kitų valstybinių registrų, iki šiol oficialiai nebuvo ir nėra pradėjusi vykdyti individualios veiklos“, – dėsto UT.
UT atkreipia dėmesį, kad Alytaus regione nedarbo lygis yra aukštesnis už šalies vidurkį ir gana didelei klientų daliai reikia papildomos pagalbos siekiant patekti ar grįžti į darbo rinką, todėl yra tikslinga turimus ribotus finansinius išteklius ir pagalbą suteikti kuo daugiau Alytaus regiono bedarbių, o ne pakartotinai remti konkrečius asmenis, „ypač tuos, kurie yra dar neįvykdę ankstesnių sutartinių įsipareigojimų“.
„Darbuotojai stengėsi ir geranoriškai ieškojo kompromiso. Vertindami klientės situaciją ir matydami, kad sutartinių įsipareigojimų klientė nevykdo, jie ne iš karto taikė numatytas sankcijas, o ieškojo būdų, kaip surasti sprendimą (buvo pasiūlyti keli darbo pasiūlymai, tačiau klientė neįsidarbino). Labai gaila, kad darbuotojų geranoriškumas buvo suprastas netinkamai ir traktuojamas kaip neigiama patirtis“, – apibendrina UT.
Taip pat UT 15min portalui priminė, kad „įstatymuose numatyta atsakomybė už šmeižtą ar tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimą“.
Kviečia nuomonę pateikti tiesiogiai
Užimtumo tarnybos klientai nuomonę apie savo patirtį naudojantis tarnybos paslaugomis „visada gali pateikti klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui bei, prireikus, paprašyti pakeisti jį aptarnaujantį specialistą“, teigiama komentare. Apie galimus darbuotojų korupcinius veiksmus ar nesąžiningą veiklą pranešimus galima teikti ir anonimiškai, telefonu, e.paštu ar įprastu paštu.
2018 metais UT tesulaukė 90 skundų (dėl darbo rinkos paslaugų teikimo – 32; dėl veiksmų su bedarbio statusu/registracija – 24; dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – 21; dėl kitų priežasčių – 12; dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų –1).