Joms pritarė 579 europarlamentarai, 88 balsavo prieš, 13 susilaikė. Kadenciją baigiančio ir į paskutinę sesiją susirinkusio EP pirmininkui Martinui Schulzui paskelbus rezultatus, salėje nugriaudėjo plojimai. Derybose dėl taisyklių su ES Taryba dalyvavusi Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė portugalė Elisa Ferreira sulaukė kelių kolegų apkabinimų ir sveikinimų dėl sėkmingos proceso baigties.
Prašo visiems vienodų sąlygų
„Ne viešasis sektorius turi gelbėti bankus“, – agituodamas kolegas balsuoti „už“, posėdyje kalbėjo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narys švedas Gunnaras Hokmarkas.
Ne pačius geriausius laikus išgyvenančios ir šiuo metu Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos, pakviestas pasisakyti posėdyje, politikus irgi kvietė pritarti naujoms taisyklėms. Esą nebeužtenka vieno priežiūros mechanizmo ar vienos keblioje padėtyje atsidūrusių bankų gaivinimo sistemos. Pastarųjų metų situacija parodė, kad jie turi trūkumų, todėl būtinos kompleksinės priemonės.
„Svarbu, kad finansų krizė nevirstų valstybės krize“, – pažymėjo E.Venizelos.
Agituodamas balsuoti už pasiūlymą, austrų socialdemokratas Hannes Swoboda pareiškė, kad, „jei bankai nesilaikys taisyklių, tai sukels problemų“. Jo žodžiais, svarbu drausti bankų spekuliacinę veiklą, kuri esanti nepateisinama tiek ekonomikos, tiek žmonių atžvilgiu. „Vienodos veiklos sąlygos turi būti sudarytos visiems“, – kalbėjo politikas.
Atremdamas kritikų aiškinimus, esą bankams numatyti per dideli reikalavimai, bet aš tuo netikiu. kilo krizė, rinka nesusireguliavo automatiškai.
Pirmiausia atsakys akcininkai
Naujosios taisyklės, įsigaliosiančios nuo kitų metų pradžios (tiesa, bankų gelbėjimo mechanizmas pradės veikti dar metais vėliau), taps tarytum antrąja bankų sąjungos kolona. Tai nelabai patiko kai kuriems europarlamentarams, pavyzdžiui, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinei frakcijai/Šiaurės šalių žaliesiems kairiesiems. „Balsuosime prieš pasiūlymą, – iš anksto pareiškė jų atstovė portugalė Marisa Matias. – Absurdiškas sprendimas iškart turėti veikiančią priežiūros instituciją ir gerokai atidėti krizės sprendimo mechanizmų įgyvendinimą‟ Kito šios politinės grupės nario vokiečio Thomaso Haendelio teigimu, mokesčių mokėtojams vis tiek teks prisidėti prie bankų gelbėjimo.
Bankų sąjungoje dalyvaujančios šalys bus įpareigotos per 8 metus sukurti 55 mlrd. eurų dydžio pertvarkos fondą, kurį finansuotų bankai ir iš kurio būtų galima dengti nuostolius, išnaudojus akcininkų bei obligacijų savininkų lėšas.
Pagal taisykles, už patirtus nuostolius pirmiausia turės atsakyti bankų akcininkai ir obligacijų savininkai. Tai reiškia, kad didesnių nei 100 tūkst. eurų – neapdraustų – indėlių savininkai nukentės paskiausiai.
Bankų sąjungoje dalyvaujančios šalys bus įpareigotos per 8 metus sukurti 55 mlrd. eurų dydžio pertvarkos fondą, kurį finansuotų bankai ir iš kurio būtų galima dengti nuostolius, išnaudojus akcininkų bei obligacijų savininkų lėšas. Euro zonai nepriklausančios šalys įpareigojamos per 10 metų sukurti savo fondus, ne mažesnius nei 1 proc. šalies garantuojamų indėlių.
Tik išnaudojus šiuos šaltinius, bankų problemos galėtų būti sprendžiamos mokesčių mokėtojų pinigais.
Be to, kiekvienoje Bendrijos šalyje turės būti sukurtos indėlių iki 100 tūkst. eurų apsaugos sistemos, finansuojamos bankų.
Pelnas – bankams, atsakomybė – žmonėms
Bankai yra ypač svarbūs užtikrinant kiekvienos šalies ekonomikos stiprumą, bet pakliuvę į bėdą, gali ją nusitempti į dugną. Per pastarąją finansų krizę ES šalys bankams gelbėti skyrė bemaž 4,5 trilijonų eurų, nurodyta EP tinklalapyje, o bankai iš jų jau išeikvojo 600 milijardų eurų (maždaug 6 metinius Bendrijos biudžetus), kad galėtų toliau tęsti savo veiklą. Tokios beprecedentės mokesčių mokėtojų paramos prireikė, nes nebuvo jokio sistemos bankų problemoms spręsti.
EP teigimu, krizė parodė, kad pats laikas bankus traktuoti kaip bet kurį kitą verslą. Kitaip tariant, bankai turėtų ne tik teikti paslaugas ir siekti pelno, bet ir imtis priemonių apsisaugoti nuo rizikos, dengti savo nuostolius bei ruoštis galimam veiklos sustabdymui
Iki šiol bankai krovėsi pelną, bet jų patiriamos rizikos dažnai būdavo užkraunamos ant mokesčių mokėtojų pečių, – rašoma EP interneto svetainėje.
„Iki šiol bankai krovėsi pelną, bet jų patiriamos rizikos dažnai būdavo užkraunamos ant mokesčių mokėtojų pečių, – rašoma EP interneto svetainėje. – Mat leisti bankams sužlugti buvo laikoma per daug didele rizika visai finansų ir ekonomikos sistemai. Naujoji sistema, įgyvendinama per bankų sąjungą, turėtų užtikrinti, kad bankai, o ne mokesčių mokėtojai turėtų prisiimti riziką ir padengti nuostolius.“
Pagal šią sistemą, nuo lapkričio Europos centrinis bankas (ECB) prižiūrės kai kuriuos iš didžiausių Bendrijos bankų (iš viso – 128), o likusieji maždaug 6 tūkst. bus nacionalinių instituciijų kompetencija, bet jiem taip pat bus kontroliuojami griežčiau. Prireikus ECB galėtų periimti bet kurio iš šių bankų priežiūrą. Bankai savo ruožtu privalės parengti „problemų sprendimo ir atsigavimo“ planus nenumatytiems atvejams.
