– Pirmoji beigelių kepyklėlė, panašu, jau įsitvirtino. Kaip pati vertinate praėjusį laiką? – klausėme vienos iš beigelių kavinės įkūrėjų Nomedos Kuodienės.
– Tie pusantrų metų nuo pirmos beigelinės atidarymo Halės turguje prabėgo nepastebimai, nes mūsų augimas yra labai dinamiškas ir įvairiapusis. Dabar labiausiai džiaugiamės savo klientais, kurių nemaža dalis yra vis sugrįžta,o kai kurie jau tapo mūsų draugais.
Didžiuojamės savo beigeliais, kurie net tikrų niujorkiečių yra pripažinti kaip puikūs ir „tikri beigeliai“. Smagu, nes kurdamos beigelines siekėme kepti būtent Niujorko stiliaus beigelius, kurie mums patiko ten lankantis. Bet nuėjome netrumpą kelią, kol jie tikrai tapo tokie, kokių norėjome.
– Pavyko įgyvendinti ir plėtros planų. Kaip užaugote? Kaip tai vertinate?
– Vietų prasme išsiplėtėme – dabar jau turime tris Beigelistų vietas. Pastarąsias renkomės neatsitiktinai. Halės turgų pasirinkome todėl, kad keliaudamos matėme daug pavyzdžių, kur turgūs – vienos įdomiausių vietų mieste ir geras pasiūlymas pavalgyti. Norėjosi padaryti tam tikrą pradžią tokiam pokyčiui ir mūsų gražiojoje Halėje. Smagu, kad tai vyksta: šiemet čia jau atsidarė keletas įdomių vietų.
Kitas dvi Beigelistų vietas atidarėme senamiestyje – Literatų gatvėje bei Užupyje – Polocko gatvėje. Šias vietas pasirinkome irgi neatsitiktinai. Užupis – žavus savo laisva dvasia ir stipria bendruomene, o senamiestis – mūsų gimtos vietos, Literatų gatvė – viena mums mieliausių vietų Vilniuje. Manome, kad mūsų lankytojams irgi patiks mūsų pasirinkimas.
– Ar yra dalykų, kuriuos būtumėte dariusi kitaip? Ko pasimokėte, kokios atsirado patirties? Gal ką patartumėte kitiems?
– Savos verslo patirties nebuvo, o apie maitinimo veiklą turėjome labai miglotą moterų, ne itin mėgstančių ar dažnai gaminančių maistą, supratimą. Bet, kaip sako mano draugės, matyt, kiekvienai ateina laikas išvirti savo sriubas. Aišku, įkurti verslą nebuvo visai lengva. Pačios internete ieškojome, ko reikia, kur kreiptis, bet labai norint – viskas įmanoma.
Smagu, kad verslui yra suteikiama galimybių pasiimti paskolą. Išorinio finansavimo mums reikėjo, nes turėjom įsigyti įrangą, išsinuomoti patalpas, taigi tam pasinaudojome „Invegos“ siūloma lengvatine paskola iš Verslumo skatinimo fondo. Norėjosi padaryti kažką tokio, ko niekada nedarėme, nudžiuginti žmones.
Tai buvo toks lyg ir žaidimas. Na, žaidimas, pasirodo, brangiai kainuoja – investicijų, laiko, jėgų, emocijų prasme. Dirbome gana intuityviai, tiesiog stengėmės pateikti kokybišką ir mums patiems patinkantį maistą. Mums malonu, kad žmonės tai pajuto ir įvertino.
Sunkiausia mums sekasi skaičiuoti – to mokomės iki šiol. Iš tikrųjų galvojame apie tai, kad kartais patyrusio verslo mentoriaus žvilgsnis ar įžvalga labai padėtų. Na, o kai sukaupsime savo patirtį – mielai pasidalinsime su kitais.
– Jei ne paslaptis, gal artimiausiu metu planuojate dar plėstis? Ar atsiranda su beigeliais nesusijusių verslo planų?
– Kol kas daugiau Beigelistų vietų atidaryti neketiname, tačiau turime paklausimų bei ketinimų prekiauti mūsų beigeliais. Svarstome tokias galimybes. Pas mus dažnai apsilankantys žmonės iš kitų miestų teiraujasi dėl Beigelistų vietų jų mieste, galbūt ateityje tai ir įvyks.
Mūsų verslo planus, nesusijusius su beigeliais, diktuoja mūsų darbuotojai, kurie visi yra tam tikrų sričių, nesusijusių su maisto gamyba, specialistai. Pavyzdžiui, kepėja yra grafinio dizaino specialistė, viena iš baristų – teatro ir kino mokytoja, kita – marketingo specialistė, dar kita – kino dramaturgė. Norisi, kad kiekvienas galėtų realizuoti savo idėjas, tad rudenį pasiūlysime savo lankytojams įdomių renginių.
O kol kas Užupyje rengiame fotografijos parodas – šiuo metu turime jau antrą parodą – Tomo Misiukonio „Cuba Libre“. Užupyje žmonės mėgsta rengti susitikimus, švęsti savo šventes, nes ši erdvė labai tinka jaukiems kameriniams renginiams. Taigi – taip ir dėliojame ateities planus. O kol kas toliau tobuliname savo beigelius. Lietuvos Valstybės dienos proga iškepsime spalvotus beigelius.
