Susisiekimo ministerija registravo įstatymo pataisas, kuriomis Vyriausybei ir Seimui siūloma įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams. Tai leistų užkirsti kelią ir bet kokiam „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvos teritoriją.
Siūlo įvesti bendrą principą visiems atvejams
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis priminė, kad pirmą kartą susidūrus su sankcijoms Baltarusijai – „Belorus“ sanatorijos atvejis Druskininkuose, išaiškėjo, jog šalis neturi bendro sankcijinio mechanizmo.
„Sankcijos taikomos įmonei, jos sąskaitos uždaromos. Žmonės dirba, bet jų statusas neaiškus, nes įmonės veikla kaip ir nenutraukta – ji veikianti, bet negali atsiskaityti, nes jos sąskaitos užšaldytos. Paaiškėjo, kad neturime mechanizmo, kuris reguliuotų mūsų santykį su sankcijomis. Mano vertinimu, turime konkrečią situaciją su sankcijomis ir turėtume turėti teisinį reguliavimą, nes turime kaimynystėje ir daugiau šalių, kurioms gali taikyti sankcijas ir tiesiogiai paveikti“, – įsitikinęs jis.
Komentuodamas registruotą įstatymo projektą uždrausti importą iš Baltarusijos, LVK vadovas pabrėžė, kas jis sprendžia vieną problemą. O Lietuva turėtų turėti bendrą modelį, kurio pagrindu būtų galima taikyti sankcijas.
„Galime turėti nebūtinai su viena šalimi problemą. Tačiau pats principas, kad valstybė turėtų turėti svertus sprendžiant dėl prekių, tranzito, yra teisingas. Kad nesusidarytų tokios situacijos kaip dabar, kai niekas nežino, kaip reikia tokioje situacijoje elgtis“, – kalbėjo jis.
A.Romanovskis atkreipė dėmesį, jog įstatymu visa prekyba su Baltarusija nebus nutraukta. Išties įstatymo projekte numatyta, jog Vyriausybė nustatys sankcijų trukmę, panaikinimą, pratęsimą bei išimtis, taip pat kokius veiksmus privalo arba negali atlikti šalies fiziniai ir juridiniai asmenys.
„Valstybė turi apskritai turėti tokius svertus, o ne taikyti juos vienai ar kitai konkrečiai šaliai“, – patikino pašnekovas.
Baltarusiškos produkcijos lentynose nėra daug
O Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė, minėto įstatymo vertinti nesiėmė. Tačiau, anot jos, asociaciją vienijantys nariai baltarusiškos produkcijos pasiūloje turi nedaug.
„Prekyboje nėra labai daug baltarusiškų prekių ir daugiausiai tai yra ne jų pačių, o kitų importuotojų importuojamos prekės. Prekybininkai bent jau mano dėmesio neatkreipė, kad čia kažkaip paliestų ir nesigilinome į tą projektą“, – nurodė ji.
15min primena, kad prekybos tinklai „Maxima“ ir „Iki“ nebeprekiauja Jungtinių Amerikos Valstijų sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ druska, nors dar rugpjūtį prekę buvo galima rasti šių parduotuvių lentynose. „Maxima“ atstovė pastebi, kad šio gamintojo druska nebuvo populiari ir sudarė vos 2 proc. pardavimų.
PLAČIAU SKAITYKITE: Prekybos tinklai atsisakė „Belaruskalij“ druskos – sprendimą priėmė rudenį.
Tiesa, įvairios kitos baltarusiškos produkcijos – nuo saldumynų iki alaus – dar galima rasti.
Kritiškai įvertino projektą
O ekonomistas Aleksandras Izgorodinas turėjo rimtų priekaištų šiam įstatymo projektui, kuriuo, jog nuomone, persistengta. Įstatymo projekte numatyta, kad „sandoriai, kurie buvo sudaryti iki nustatant sankcijų įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui“.
„Pirma, dalis Lietuvos įmonių turi ilgalaikes sutartis su Baltarusija, konkrečiau mediena, nes mūsų įmonės ten yra investavusios į medienos gavybą ir iš Baltarusijos importuoja medienos žaliavas. Tame dokumente nėra nustatytų produktų, kuriems būtų taikomos sankcijos, bet jeigu teoriškai papultų ne tik nafta, trąšos, bet ir kažkokie papildomi dalykai, tai čia didelė rizika medienos segmentui“, – tvirtino jis.
Pasak jo, ši nuostata kontrastuoja su Europos Komisijos įvestomis sankcijomis, kuriose nurodyta, kad sankcijos taikomos naujoms sutartims. A.Izgorodinas įsitikinęs, jog Lietuvos variantas yra gerokai radikalesnis.
„Nesvarbu, ar įmonė turi seną ir ilgalaikę ar naują sutartį su Baltarusija, vis tiek tas sandoris turi būti nutrauktas. Mano nuomone, čia pasielgta per griežtai“, – kalbėjo jis.
Taip pat A.Izgorodinui nerimą sukėlė įstatymo projekto punktas, kuriame rašoma, kad „vykdant šį įstatymą patirti fizinių ir juridinių asmenų nuostoliai neatlyginami“. Pasak ekonomisto, tai blogas precedentas, nes tokiu būdu valstybė apriboja verslo vykdymo galimybes, bet įmonėms nekompensuoja praradimų.
„Šiuo atveju reikėjo išlaikyti tam tikrą balansą. Verslas gali palaikyti politinius tikslus ir visi suprantame, kad Baltarusija elgiasi šiuo atveju nekorektiškai Lietuvos atžvilgiu, įmonės tai supranta. Bet tokiu atveju, jeigu valstybė kažką apriboja verslui, tuomet ji turi kompensuoti praradimus. O dabar dokumente rašoma, kad nuostoliai nebus kompensuojami. Tai reiškia, kad Vyriausybė sako, jog ji atjungia vandenį, o savo problemas spręskite, kaip norite“, – komentavo jis.
A.Izgorodinas mano, jog tokia nuostata būtų užkirsta galimybė ir „Lietuvos geležinkeliams“ gauti kompensaciją.
Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad Finansų ministerija valstybės vardu skolintųsi geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jei šios išlaidos atsirastų dėl sankcijų Baltarusijai. O susisiekimo ministras Marius Skuodis paragino įmonę pačiai ieškotis alternatyvų, o ne prašyti subsidijų.
Taip pat A.Izgorodinas kritikavo įstatymo projektą ir dėl to, jog jame nenumatytos prekių kategorijos.
„Bus taip, kad jeigu po sankcijų paketu papuls apskritai įvairios prekės, tai gali kiti mūsų Lietuvos gamintojai, kitos įmonės, kurios importuoja iš Baltarusijos žaliavas ir turi ilgalaikes sutartis, irgi gali papulti po šiuo botagu“, – komentavo jis ir pridūrė, kad įstatymo projekto formuluotes vertina kritiškai.
Ekonomikos komiteto nariai: sutarimų nebus
Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai naujienų agentūrai BNS teigė, kad tokių suvaržymų poveikis ir netektys bus neadekvačios.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo skelbti sankcijų Baltarusijai prigalvojimo moratoriumą.
„Atvės (valdantieji – BNS)“, – teigė G.Paluckas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas tvirtina, kad įstatymą bus sunku svarstyti, nes nėra informacijos, kaip Lietuva atsidūrė tokioje situacijoje.
„Valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui kilo klausimas, kaip bus užtikrinamas įstatymo įgyvendinamas.
„Dažnai iš Baltarusijos įvairios prekės keliauja į trečiasis šalis, nebūtinai į Lietuvą ar Europos Sąjungą (...) Klausimas, kaip kalbėsis su užsienio partneriais, kurie mieli šias prekes perka, šiuo klausimu“, – svarstė jis.
Krizė dėl trąšų
Gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“ įmonei, tačiau baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą tai nesustabdė. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant sankcijų terminui, „Lietuvos geležinkelius“ pasiekė „Belaruskalij“ avansas už trąšų tranzitą. Įmonė su „Belaruskalij“ yra sudariusi sutartį iki 2023 metų pabaigos.
Šiuo metu Vyriausybė ieško būdų, kaip teisėtai nutraukti sutartį su Baltarusijos įmone, kad būtų išvengta šimtamilijoninių baudų. Taip pat „Lietuvos geležinkelių“ paprašyta grąžinti gautą avansą.
Avansas sudrebino ir kai kurių ministrų kėdes – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
