Rusija padės ar pasinaudos proga užimti rinką?
Zerkalo.io rašo, kad 2020 metais „Belaruskalij“ pagamino 12 mln. tonų kalio trąšų. Jų buvo eksportuota daugiau nei 10 milijonų tonų. Tai įmonei atnešė 2,41 milijardo dolerių. Beveik visas eksportas vyko per Lietuvą, sako Kijeve veikiančio nepriklausomo Baltarusijos ekonominių tyrimų centro BEROC akademinė direktorė Katerina Bornukova.
Anot jos, jeigu Lietuvos sprendimas stabdyti kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją artimiausiu metu nebus atšauktas, tuomet kils pagrindinis klausimas: kaip „Belaruskalij“ kroviniai pasieks pirkėjus.
2020 metais „Belaruskalij“ pagamino 12 mln. tonų kalio trąšų. Jų buvo eksportuota daugiau nei 10 milijonų tonų. Tai įmonei atnešė 2,41 milijardo dolerių.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka anksčiau sakė, kad jei Lietuva užkirs kelią baltarusiškoms kalio trąšoms, Minskas jas nukreips per Rusiją.
„Šias apimtis pristatysime, pakrausime Murmanske, čia ne klausimas. O Šiaurės jūros keliu trumpiausiu keliu pristatysime į Kiniją, tai yra mūsų pagrindinė rinka, ir į Indiją“, – 2021 metų rugpjūtį sakė jis. Ir tuo metu Murmansko srities valdžia jau derėjosi šiuo klausimu. Tačiau praėjus pusei metų po šio pareiškimo žinių apie baltarusiškų trąšų krovą per Murmansko uostus nėra. Zerkalo.io išsiuntė užklausą Murmansko srities valdžiai ir vietos uostams, kaip vyksta procesas, tačiau atsakymo negavo.
„Mes ilgai ruošėmės tokiai situacijai, perorientavome pristatymus. Dėl ilgesnės logistikos Rusijos Federacijoje mūsų gamintojai šiek tiek prarado pelningumo, tačiau tai kompensuos pasaulinių kainų augimas“, – antradienį pareiškė ir Baltarusijos ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka.
K.Bornukova mano, kad dalį kalio trąšų Baltarusija tikrai galės gabenti per Murmanską. Bet tai nebus tie kiekiai, su kuriais Baltarusijos trąšų gamintojas yra įpratęs dirbti.
„Palyginti su tuo, kaip Rusija viliojo Baltarusiją nuolaidomis naftos produktų pervežimams geležinkeliu ir krovai, situacija su kaliu yra kitokia“, – sakė ekonomistė.
Tam yra keletas priežasčių, – aiškina ekspertė. Pirma, greičiausiai Rusija tiesiog neturi pakankamai logistikos pajėgumų, kad galėtų pervežti tokius didelius krovinių kiekius.
„Kiek žinau, „Uralkalij“ (tiesioginė „Belaruskalij“ konkurentė iš Rusijos, – red. past.) pati stato terminalus Rusijos uostuose, nes trūksta veiklos pajėgumų. Todėl kyla klausimas, kiek Rusija galės padėti Baltarusijos kalio tranzitui. Juk kalbame apie labai dideles apimtis. Tai nėra tie kiekiai, kuriuos galima sunkvežimiais ar geležinkeliu gabenti tiesiai į Kiniją. Ir klausimas ne savikaina – kainos dabar rinkose yra tokios, kad gali ją lengvai suvirškinti – čia yra geležinkelio ir uostų pralaidumo klausimas“, – tęsė K.Bornukova.
Antra, Rusijos bendrovė „Uralkalij“ yra tiesioginis „Belaruskalij“ konkurentas. 2020 metais ši bendrovė eksportavo maždaug tiek pat kalio trąšų, kiek ir „Belaruskalij“. Ji gali norėti pasinaudoti akimirka, kad įsitvirtintų pasaulinėje rinkoje. Galima prisiminti Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą su Rusijos agrochemijos holdingo „Uralchem“ (kuriam priklauso ir „Uralkalij“) vadovu Dmitrijumi Mazepinu kitą dieną po to, kai Lietuva paskelbė, kad uždaro savo teritoriją baltarusiškos druskos tranzitui.
Rusai bijo atvirai bendradarbiauti su kompanijomis, kurioms taikomos JAV sankcijos.
„Uralkalij“, siekdamas savo tikslų, gali ne visiškai atitikti Rusijos politinius interesus. Be to, įmonė gali turėti savo sutartis su uostais, kurie vykdo perkrovimą, arba gali turėti kitų būdų kontroliuoti terminalus. Yra dar vienas svarbus momentas, turintis įtakos srautų perorientavimo į Rytus galimybei – rusai bijo atvirai bendradarbiauti su kompanijomis, kurioms taikomos JAV sankcijos, sako ekonomistė.
„Pramonės šakų, kurioms taikomos sankcijos, statistika neprieinama, tačiau sprendžiant iš to, kad „Naftan“ (Baltarusijos valstybinė naftos perdirbimo gamykla, kuriai taikomos sankcijos, – red. past.) nenustojo veikti, matome, kad nafta ten teka ir toliau. Nors „Transneft“ (Rusijos valstybės kontroliuojama vamzdynų transporto įmonė, – red. past.) neigia tiekianti naftą šiai naftos perdirbimo gamyklai. Manau, kad panaši situacija yra su „Belaruskalij“ ir jos produkcijos pardavėju „Belaruskaja kalijnaja kompanija“, kurioms dabar taikomos JAV sankcijos. Baimė dirbti su sankcionuotomis įmonėmis gali sustabdyti Rusijos įmones nuo aktyvaus ar atviro bendradarbiavimo“, – teigė K.Bornukova.
„Belaruskalij“ patirs didelių nuostolių, bet Baltarusijos ekonomika – ne
Atrodo, jog Baltarusijos perspektyvos toliau eksportuoti įprastus kalio trąšų kiekius nėra didelės.
„Greičiausiai sumenks valiutos pajamos iš trąšų eksporto. Drauge su sankcijomis tai tikrai privers kasmet su mumis sutartis pasirašančias Indijos, Kinijos įmones susimąstyti: pirma, apie tiekimo patikimumą; antra, apie riziką, susijusią su sankcijomis. Tikriausiai užsienio partneriai tuo pasinaudos norėdami gerokai numušti kainą“, – sako K.Bornukova.
Tačiau „Belaruskalij“ gelbsti staigus kalio trąšų kainų kilimas pasaulinėje rinkoje. Ekonomistė pažymi, kad gruodį spot kainos viršijo 700 JAV dolerių už toną. Tuo tarpu sutartys dėl baltarusiško kalio buvo pasirašytos po 240-270 dolerių už toną.
Tai yra, kainos išaugo beveik dvigubai. Yra vietos derėtis ir padengti papildomas transporto išlaidas. Tačiau nepaisant viso to, abejojama, ar Baltarusijai pavyks rasti tranzitinį maršrutą, kuris galėtų perimti visą Baltarusijos kalio eksporto apimtį. Greičiausiai sulauksime mažesnių apimčių – bent jau šiemet. Dėl to Baltarusija gali prarasti maždaug milijardą dolerių pajamų valiuta.
Tokiomis sąlygomis „Belaruskalij“ pelnas sumažės. Primenama, kad šios įmonės pelnas dažnai būdavo nukreipiamas į nacionalinės plėtros fondą. Pavyzdžiui, 2020 metais įmonė ten pervedė 9 mln. rublių.
„Tai reiškia, kad šis fondas nebus taip aktyviai pildomas, kaip anksčiau, o jo išlaidos, kurios, matyt, dažniausiai atitenka investicinėms programoms, sumenks, programos bus įgyvendinamos lėčiau. Tačiau pagrindinis dalykas yra šachtininkų darbo vietos ir atlyginimai. Laikas parodys, kaip smarkiai sumažės gamybos apimtys. Bet jeigu gamybos apimtys bus sumažintos, pavyzdžiui, per pusę, tai visai gali būti, kad teks galvoti, ar mažinti užimtumą, ar mažinti atlyginimus darbuotojams, kad įmonės finansai nenukristų į minusą. O kadangi tai didžiausia Solihorsko miesto įmonė, tai gali turėti neigiamos įtakos visai miesto ir regiono ekonomikai“, – svarstė K.Bornukova.
Tačiau ekspertė nemato didelių makroekonominių padarinių. Jei kalio trąšų tranzito sustabdymas ir toliau turės įtakos Baltarusijos eksportui, vieno ar net dviejų milijardų dolerių praradimas nebus didelis smūgis. Tačiau anksčiau ar vėliau sąlygos, palankios Baltarusijos eksportui, pradės prastėti. Tada situacija atrodys kitaip.
Kiek praranda Lietuva?
Anksčiau Lietuvos geležinkeliais kasdien važiuodavo 6-7 traukiniai, gabenę apie 5000 tonų trąšų „Belaruskalij“ trąšų į Klaipėdos uostą.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai uždirbdavo apie 60 mln. eurų, gabendama 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių. Baltarusiškų trąšų gabenimo sumažinimas 20 proc. ir naftos produktų gabenimo sumažinimas puse milijono tonų (naftos perdirbimui taip pat buvo taikomos sankcijos, – red. past.), turės reikšmingos įtakos bendrovei, teigiama metinėje „LTG Cargo“ ataskaitoje.
-
„Belaruskalij“ skundžia Vyriausybės sprendimą dėl sutarties su LTG nutraukimo
-
Pirmadienį Lietuvą turėtų kirsti paskutiniai „Belaruskalij“ kroviniai
-
Premjerė: teisininkai yra įvertinę rizikas dėl sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimo
-
LTG netenkins prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius, kol neturės vyriausybinės komisijos išvados
-
Baigiantis „Belaruskalij“ tranzitui Klaipėdos uoste – tyla ir nežinomybė
-
Lietuvai nutraukus trąšų tranzitą, Minskas žada neįleisti traukinių iš Lietuvos
„Apytiksliais „LTG Cargo“ skaičiavimais, dėl sankcijų, susijusių su trąšomis, metinės pajamos sumažės 14 mln. eurų. Praradimai dėl naftos produktų pervežimui taikomų sankcijų sieks dar 4-5 mln. eurų“, – rašoma dokumente. Prognozuojama, kad iš viso „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai gali siekti 70 mln. eurų.
Nemažai pajamų neteks ir Klaipėdos uostas. Dėl 20 proc. (arba 2,5 mln. tonų) sumažėjusio trąšų perkrovimo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas neteks 3 mln. eurų, o uosto įmonės – iki 11 mln. eurų pajamų, anksčiau pranešė Lietuvos susisiekimo ministerija.
Visiškas tranzito sustabdymas, remiantis apytikriais skaičiavimais, gali sukelti penkis kartus didesnius nuostolius. Lietuvos ekonomikai tai gali kainuoti apie 300 milijonų eurų per metus.
Minsko atsakas: neįsileis traukinių?
Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka.
„Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
R.Haloučanka taip pat pareiškė, kad Baltarusija Lietuvai pasiūlė dialogą šiuo klausimu.
„Pateikėme pasiūlymą surengti konsultacijas teisinėje srityje ir apibrėžti mūsų tolesnius santykius“, – pridūrė jis.
