Post-Brexit reguliavimas
Iki „Brexito“ Jungtinei Karalystei buvo taikomas „Briuselis I bis“ reglamentas, kuris ir nustatė jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo sritį ES. Paprasčiau tariant, teisminiuose ginčuose, kurie prasidėjo iki šių metų sausio 1 d. ES valstybės narės priimtas teismo sprendimas yra pripažįstamas ir tiesiogiai vykdytinas JK ir atvirkščiai. Tačiau visi teisminiai ginčai kylantys šiemet jau nebebus nagrinėjami kaip anksčiau.
Tam yra paprastas ir logiškas paaiškinimas – pasibaigus JK išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 metų paskutinės dienos, įvyko vadinamasis kietasis „Brexitas“. Naujai sudarytas ir nuo metų pradžios įsigaliojęs ES ir JK pasiektas prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas neapėmė civilinių bylų nagrinėjimo mechanizmų.
Išsigelbėjimo ratas – Hagos konvencija
Jungtinei Karalystei nuo šių metų pradžios galutinai atsisveikinus su ES, nustojo galioti ir Briuselio I bis reglamentas bei Lugano konvencija šiemet prasidėjusiems teisminiams ginčams. Tačiau JK pernai metų rugsėjo pabaigoje vėl prisijungė prie 2005 m. Hagos konvencijos. Nors Hagos konvencija savo turiniu yra siauresnė negu Briuselis I bis reglamentas ir Lugano konvencija, tačiau tai vienintelis tarptautinis susitarimas, kuris gali padėti patekus į bėdą.
Tikimasi, kad ateityje situacija gali pagerėti dėl dar vieno tarptautinio teisės akto. 2019 m. liepą buvo priimta nauja Hagos konvencija dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Pastaroji yra pirma tokio plataus pobūdžio konvencija civilinių ir komercinių bylų srityje, kuri palengvins teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą pasauliniu mastu, sumažins bylinėjimosi išlaidas tarptautinėse bylose. Be to, bus sutrumpinti terminai pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus užsienio valstybėse.
Tačiau realios naujojo tarptautinio susitarimo apčiuopiamos naudos dar teks gerokai palūkėti. Nors tarptautinės teisės ekspertai neabejoja, kad nauja Hagos konvencija turėtų tapti geru įrankiu ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau dabartiniams arba greitai atsirasiantiems teisminiams ginčams ji dar nepadės. Konvenciją šiai dienai yra pasirašę vos 3 valstybės – Urugvajus, Ukraina ir Izraelis.
Tačiau realios naujojo tarptautinio susitarimo apčiuopiamos naudos dar teks gerokai palūkėti.
Trys svarbiausi žingsniai
Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, verslininkai turintys arba netolimoje ateityje turėsiantys ginčų su JK esančiais subjektais gali atlikti šiuos tris veiksmus, kurie maksimaliai padės apsisaugoti nuo galimų finansinių netekčių.
Pirmiausiai svarbu patikrinti oponento mokumą. Jeigu kita galimo ginčo šalis nevykdo veiklos, yra nemoki ir neturi likvidaus turto, tai teisminio proceso inicijavimas ir vykdymo veiksmai neatkurs teisinės taikos, o tik sąlygos išlaidų atsiradimą, kurios gali likti neatlygintos. Skolininko finansinę padėtį galima pasitikrinti gaunant informaciją iš viešųjų registrų, stebint jo veiklą internetinėje erdvėje, taip pat galima užsakyti ataskaitą iš privačių paslaugų teikėjų, atliekančių kreditingumo vertinimą. Pirminę teisinę konsultaciją gali suteikti ir jūsų teisininkai.
Labai svarbu nustatyti, ar turimose sutartyse yra pasirinktas teismas, kuris nagrinės ginčą.
Kitas svarbus žingsnis, kurį būtina žengti nedelsiant – peržiūrėti bei reikalui esant pakeisti turimas sutartis su partneriais iš JK. Labai svarbu nustatyti, ar turimose sutartyse yra pasirinktas teismas, kuris nagrinės ginčą. Jeigu tokios sąlygos nėra, tai rekomenduojama ją įterpti, kartu užtikrinant, kad toks susitarimas atitiktų Hagos konvencijos nuostatas. JK ir ES iki šiol nesutaria dėl Hagos konvencijos galiojimo. JK mano, kad konvencija turi galioti susitarimams, sudarytiems nuo 2015 metų, tuo tarpu ES teigia, jog ji galioja tik nuo šių metų pradžios sudarytiems susitarimams.
Verslo įmonėms, kurios susiduria su labai dideliais finansiniais teisminiais ginčais verta rimtai apsvarstyti arbitražo teismą, kurio „Brexitas“ niekaip nepaveikė. Todėl šalių pasirinkimas dėl ginčo perdavimo arbitražui gali būti gera alternatyva. Šalys turėtų apibrėžtumą dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos, o arbitražo priimtas sprendimas būtų vykdomas pagal tarptautinę Niujorko konvenciją, kuri yra taikoma tiek JK, tiek Lietuvoje.
„Brexitas“ įnešė daug neaiškumo ir neapibrėžtumo teisminiuose ginčuose. Šiaurės šalių teisininkų grupė, matydama didžiulį poreikį, teisminiams ginčams su JK ir kitose užsienio valstybėse esančiais subjektais paruošė specialią komandą, kuri teikia pagalbą parengiant arba pakeičiant sutartis bei atstovaujant verslo ginčuose.
