Su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją pensinio amžiaus gavėjams) 2013 m. pabaigoje gavo 685 tūkst. asmenų, arba kas ketvirtas šalies gyventojas. Šioje pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (88 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkai. Pastaruosius dvejus metus šios pensijos gavėjų skaičius kasmet mažėjo vidutiniškai po 0,5 tūkst. ir 2013 m. pabaigoje jų buvo 600,6 tūkst. Pagrindinė mažėjimo priežastis – nuo 2012 m. pradėtas palaipsniui ilginti pensinis amžius.
Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją 2013 m. pabaigoje gavo 11 tūkst. asmenų. Šios rūšies pensijos gavėjų skaičius per metus sumažėjo 0,8 tūkst. (7 proc.).
2013 m. pabaigoje netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo 167,6 tūkst., arba 9 procentai, darbingo amžiaus asmenų. Nuo 2010 m. tokių pensijų gavėjų kasmet mažėjo vidutiniškai po 2 procentus.
Išankstiniais duomenimis, 2013 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2012 m., sumažėjo 73,1 mln. litų (0,8 proc.) ir sudarė 8,6 mlrd. litų.
2013 m. pabaigoje 44,9 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, palyginti su 2012 m., jų skaičius sumažėjo 1 tūkst., arba 2,2 procento. Be to, 231,5 tūkst., arba 2,5 tūkst. mažiau nei 2012 m., suaugusių asmenų dažniausiai kartu su senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis gavo ir našlių pensijas.
Išankstiniais duomenimis, 2013 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2012 m., sumažėjo 73,1 mln. litų (0,8 proc.) ir sudarė 8,6 mlrd. litų. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), sumažėjo nuo 7,7 procento (2012 m.) iki 7,2 procento (2013 m.). Tai lėmė spartesnis BVP augimas ir sumažėjusios išlaidos valstybinio socialinio draudimo pensijoms.
Išlaidos pensijoms sudaro didžiausią visų ES valstybių išlaidų socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms dalį. Naujausiais Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) skelbiamais duomenimis, 2011 m. didžiausia išlaidų pensijoms dalis buvo Lenkijoje (60,2 proc.), Latvijoje (57,3 proc.) ir Serbijoje (57 proc.), mažiausia – Airijoje (24,1 proc.), Norvegijoje (33,6 proc.) ir Islandijoje (34,6 proc.). Lietuvoje šis rodiklis sudarė 45 procentus ir buvo šiek tiek didesnis nei Europos Sąjungos (ES 28) vidurkis (44,7 proc.).
