Vis dėlto bankai vaizdą piešia ne vien juodomis spalvomis ir džiaugiasi bent nedideliu šių priemonių paklausos atsigavimu, trečiadienį informuoja dienraštis „Verslo žinios“.
Lietuvos bankų asociacijos naujausiais duomenimis, šalies bankai balandžio pradžioje gyventojams ir įmonėms buvo išplatinę 0,449 mlrd. litų vertės struktūrizuotų finansinių produktų, tokių kaip su akcijomis susietos obligacijos ir investiciniai indėliai. Tai – 2,7 karto mažiau nei prieš metus ir 16 proc. mažiau nei šių metų sausį. Dar pernai šios rinkos vertė siekė apie 1,5 mlrd. litų.
Dienraščio kalbinti bankų atstovai neslepia – tokių priemonių pardavimai dabar nė iš tolo neprimena buvusiųjų prieš krizę, o skaičių nepagražina ir į kone vieną laikotarpį susitelkęs anksčiau platintų emisijų išpirkimas.
„Situacija struktūrizuotų finansinių priemonių rinkoje yra beveik analogiška padėčiai vietinėje akcijų rinkoje. Užtenka pažiūrėti į sumenkusią akcijų rinkos kapitalizaciją, smukusias prekybos apyvartas, ir bendras gyventojų požiūris į investavimą darosi aiškus“, – konstatuoja SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Čepulis.
Banko „Swedbank“ Struktūrizuotų produktų pardavimo departamento direktorius Vytautas Eidukaitis sako, kad rinka traukiasi, mat kaip tik šį pavasarį baigiasi daugelio dar prieš krizę išleistų struktūrizuotų priemonių, kurios buvo išplatintos nemažais kiekiais, terminai. Tai esą iškreipia bendrą rinkos vaizdą ir statistika rodo rinkos traukimąsi.
Bankai tikrąją padėtį rinkoje siūlo vertinti pagal naujų struktūrizuotų finansinių priemonių pardavimus, kurie rodo pagyvėjimą, tiesa, nedidelį.
„Swedbank“ šiemet jau išplatino 7-ių tipų investicinius indėlius, o per visus metus jų planuoja išplatinti 13-17.
SEB bankas, didžiausias šalyje struktūrizuotų finansinių priemonių leidėjas, šiemet išplatino jau 8-ias SASO emisijas, jų nominalioji vertė – 35 mln. litų. Bankas tikisi bent po vieną naują emisiją pasiūlyti kiekvieną šių metų mėnesį.
