Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius sako, kad Lietuvos strateginiuose dokumentuose suplanuota, jog iki 2027 metų ekologinis ūkininkavimas siektų 12–13 proc. visų pasėlių, o iki 2030 metų – 15–16 proc., tačiau, anot jo, per metus šių ūkių sumažėjo apie 12 procentų.
„Ministerija gal norėtų sakyti, kad tai yra 6 proc. sumažėjimas, bet išnagrinėjus statistiką matosi, kad ministerija valdo statistiką tik tų, kurie prašė išmokų. Ir remdamiesi „Ekoagros“ informacija matome, kad tarp 10 ir 18 tūkst. ha ūkininkai neprašydavo išmokų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė M.Petkevičius.
„Turėtų būti neatsisakoma ambicijų siekti iki 2030 metų turėti 15 proc. žemės ūkio naudmenų ploto“, – teigė jis.
Asociacijos atstovai sako, kad sunkumų kelia ir ekologinio ūkininkavimo taisyklės, kurios turėtų būti lankstesnės.
„Matome ir ekologinės gyvulininkystės susitraukimą – išeina apie 34 ūkiai, kurie laiko daugiau nei 50 sąlyginių galvijų, nes nemato ateities“, – teigė M.Petkevičius.
„Dabar taisyklėse tokie punktai, kad ekologinis ūkis gyvulininkystėje, jei eina į programą, turi būti 100 proc. ūkyje laikomi visi gyvuliai sertifikuoti. Bet jei eini su ekologinėmis pieninėmis karvėmis ir turi dešimt vištų, kurios nesertifikuotos, o registruotos, tai tu netinkamas paramai“, – teigė buvęs asociacijos vadovas Saulius Daniulis.
K.Navickas pabrėžė, kad ekologinės produkcijos suvartojimas mažėja visoje Europoje. Anot jo, ambicijos dėl ekologinių ūkių plėtros atsisakyti neketinama, bet ją reikėtų peržiūrėti.
„Tai, kad ekologinės produkcijos supirkimo mastai pas mus kai kuriuose segmentuose sumažėjo iki 40 proc., tai didelis klausimas ir tą reikia taip pat matyti. Nekalbu, kad norim atsisakyti ambicijos, bet apie ambicijos peržiūrėjimą kalba pati Europa. Spalio mėnesio Taryboje (ES žemės ūkio ministrų taryboje – BNS) kelsime šį klausimą“, – posėdyje teigė ministras.
„Vartotojas neparodė ištikimybės savo įsitikinimams dėl ekologinės produkcijos, čia yra daug lemiančių veiksnių. Ne tik apie skatinimą, bet ir ką daryti su vartojimu. Sprendimų ieškome, ieškosime ir, manau, kas priklauso nuo mūsų, maksimaliai pakeisime palankumo link, bet yra dalykų, kurių negalime pakeisti. Jei neatsistatys vartojimas, nežinau, kaip mums seksis su iššūkiais tvarkytis“, – teigė K.Navickas.
Parlamentaras, liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys teikė, kad ekologinių ūkių modernizavimui galėtų būti skirta atskira paramos priemonė. Jis taip pat siūlė, kad ūkininkai neprivalėtų įsipareigoti kaskart pratęsti ekologinį ūkininkavimą penkeriems metams.
„Nemažai ūkininkų, kurie ekologiškai ūkininkauja 10–15 metų, kelia klausimų, kodėl kaskart reikia prisiimti penkerių metų įsipareigojimą. Jei ūkis daug metų ekologiškas, tai leisti jam pasirinkti dar metus ar dvejus pratęsti ir tiek, kiek gali jis, tiek ir ūkininkauja. O bijo prisiimti įsipareigojimus ar dėl amžiaus ar dėl dar ko, tai dėl to jis pasitraukia“, – posėdyje teigė parlamentaras.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pabrėžė, kad nepaisant prašymų didinti finansavimą, Lietuvoje jis didesnis nei, pavyzdžiui, Estijoje, tačiau pastarojoje šalyje ekologinio ūkininkavimo plotai yra didesni.
„Jei žiūrim į Estiją, už javus ten du kartus mažesnė išmoka nei pas mus, už daugiametes pievas – aštuonis kartus mažesnė išmoka, daržovės ir vaisiai – panašiai, kaip ir pas mus. Bet kai žiūrime į skaičius ir procentus, Estijoje yra 23 proc. ploto (ekologinio ūkininkavimo – BNS), o Lietuvoje iki šiol buvo 8,9 proc. ploto“, – sakė viceministras.
„Lietuva skiria 9,4 proc. nuo strateginio plano biudžeto – turim virš 4 mlrd. eurų, tai per penkerius metus skiriama 300 mln. eurų, estai skiria tris kartus mažiau – 3,9 proc., Austrija – lyderė ekologinių ūkių Europoje – beveik 26 proc. ekologinio ploto, o nuo strateginio plano skiria 0,2 procento. Mes tikrai negalime pasakyti, kad skiriame per mažai dėmesio“, – pridūrė jis.
