Socialinės išmokos, į kurias įtraukiamos pensijos, su nedarbu ir kitomis rizikomis susijusios valstybių išlaidos, 2013 metais Europoje vidutiniškai sudarė 28,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
Socialinei apsaugai daugiausia lėšų skyrė Prancūzija (33,7 proc.), Danija (33 proc.) ir Graikija (31,6 proc. 2012 metų duomenimis). Paskutinės sąraše – kaimynės Latvija (14,4 proc.) ir Estija (14,8 proc.), taip pat Rumunija (14,8 proc.).
Lietuva – taip pat šio sąrašo pabaigoje. Šalis socialinei apsaugai skiria vos 15,3 proc. BVP. Tiesa, lenkia kaimyninę Estiją, kurios socialinės išlaidos tesudaro 14,8 proc. BVP.
Sąrašas pernelyg nesikeičia skaičiuojant ir pagal perkamosios galios paritetą, tai yra atsižvelgiant į gyventojų perkamąją galią. Lietuva lenkia 4 valstybes – Rumuniją, Bulgariją, Latviją ir Estiją.
2006–2012 metais išlaidos socialinei apsaugai Europos Sąjungoje vidutiniškai augo 1,8 proc. Tą labiausiai lėmė augusios senatvės ir nedarbo išmokos.
Mažiausios valdžios išlaidos
Europos statistikos biuras pavasarį skelbė, kad Lietuvos Vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai visoje Europos Sąjungoje yra mažiausios.
Europoje apie 40 proc. visų socialinei apsaugai reikalingų lėšų skiria vyriausybės, darbdaviai skiria per 35 proc., likusią dalį – apdraustieji asmenys.
2014 metais Lietuvos vyriausybė socialinei apsaugai skyrė 11,5 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Rumunija (11,4 proc. nuo BVP), skelbė BNS.
Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė 11,5 ir 11,8 proc. nuo BVP, o visoje ES šis rodiklis siekė 19,5 proc. nuo BVP.
Bendros Lietuvos vyriausybės išlaidos 2014 metais buvo mažiausios visoje ES ir siekė 34,8 proc. BVP. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekė atitinkamai 37,3 proc. ir 38 proc. BVP, o visoje ES – vidutiniškai 48,2 proc. BVP.
